Dailininkas Romas Zubrys, baigiantis vasarai, savo sodybos kieme Marijampolėje surengė tapybos darbų parodą. Beveik dvidešimt metų vienas originaliausių Suvalkijos menininkų buvo pasitraukęs iš aktyvaus kūrybinio gyvenimo ir, kaip pats pripažino, kūrybines jėgas išlaisvino krizė.
Parodos R.Zubrys nereklamavo. Draugai ir pažįstami sužinojo vieni iš kitų. Šiltą išeinančios vasaros pavakarę į Romo kiemą rinkosi jo seni bičiuliai menininkai, gydytojai, architektai, pedagogai, kultūros darbuotojai, kaimynai ir nebuvo nė vieno valdininko. Visai kitokia publika, nei paprastai ateina į meno galerijose rengiamas ekspozicijas.
Tarp Dali ir Saukos
Vienas kitas anksčiau R.Zubrio darbų nematęs meno žinovas stebėjosi, kodėl tiek daug paveikslų sukaupęs dailininkas taip tyliai gyveno iki šiol, kodėl jo darbai mažai kam buvo žinomi. „Nesireklamavau, kam reikėjo, tas mane žinojo“, – šypsojosi Romas. Jo darbai, pasirašyti Zromo pseudonimu, mielai perkami užsienyje, puošia ne vieną privačią meno kolekciją ar saloną. Pats savo darbų į užsienį Romas neveža ir apskritai užsienyje nedaug kur yra buvęs - tik Italijoje. Jo darbai yra nukeliavę toliau už jį patį. Žinomas juvelyras Kazimieras Barišauskas į savo darbų parodas Vokietijoje paimdavo ir kelis bičiulio paveikslus. „Neteko nė vieno jam grąžinti. Jis vienas iš nedaugelio mano pažįstamų dailininkų, likusių ištikimų tam stiliui, kurį kūrė nuo pirmojo paveikslo“, – sakė K. Barišauskas.
Bet naujo atsirado, pastebi R.Zubrio tapybos gerbėjai. Po kiekvienos kelionės į Italiją jo paveiksluose atsirado naujo kolorito, daugiau pastelinių ir baltos spalvų. Mistiški, kontrastingi menininko darbai pastaraisiais metais sušvito šviesia elegancija.
„Seniai iš šalies stebiu Romo kūrybą ir man ji visada priminė vaizduotės ribas peržengiančias Salvadoro Dali vizijas“, – apie vieno iš mėgstamiausių savo dailininkų kūrybą kalbėjo marijampolietė architektė Reda Vakrinienė. Marijampolietis dailininkas Justinas Prakapas juokavo savo bičiulio kūrybos apskritai nedrįstąs vertinti. „Romo kūrybos neįmanoma apibūdinti pagal jokį stilių, žanrą. Jis nėra grynas siurrealistas“, – sakė J. Prakapas. Gydytojas Marius Purtokas pripažino į R. Zubrio parodą atėjęs ne tik pasižiūrėti, bet įsigyti dar vieno paveikslo. Pirmasis paveikslas, kuris į medikų Purtokų namus atkeliavo iš marijampoliečio dirbtuvių, vadinasi „Skrydis virš gegutės lizdo“. O tąkart M. Purtokas nusižiūrėjo gerokai šviesesnį, vadinamojo venecijietiškojo periodo R.Zubrio paveikslą. Atidžiai R.Zubrio parodą apžiūrėjo ir marijampolietė gydytoja Danguolė Skurkienė. Medikė prisipažino paveikslo ieškanti ne sau, o penkiolikametei dukteriai „ko nors pankiško“. „Dar būdama studente su pusbroliu lankiausi Sankt Peterburge vykstančioje Salvadoro Dali parodoje. Nesutinku, kad R.Zubrio darbai primena Dali. Nesu menininkė, bet man jie panašūs į Šarūno Saukos ekspresijas“, – paklausus, ką mano apie R. Zubrio paveikslus, svarstė D. Skurkienė.
Kristus su paukščio plunksnomis
„Buvau primiršęs meną, gyvenau pasinėręs į praktiškesnius darbus, iš kurių pelniausi duoną. Kai gerai gyveni, menas prisimiršta. Krizė mane privertė susimąstyti“, – lyg juokais, lyg rimtai draugams sakė dailininkas. Romas niekada nesimokė jokiose dailės mokyklose, bet su teptuku niekada nebuvo išsiskyręs. Aktyviausias kūrybinis laikotarpis buvo prieš dvidešimt metų, kai dirbo dailininku Marijampolės teatro studijoje. Tuo metu buvo surengęs ne vieną savo kūrybos parodą.
„Tapau tai, ką jaučiu ir kaip suprantu. Daug paveikslų esu nutapęs krikščioniška tema, bet mano šventieji yra kitokie. Štai mano Kristus yra paukštis, o jo mokiniai – paukščiukai. Netapau galerijoms, tapau sau ir tiems, kas mane supranta. Neklauskite, kodėl tapau. Jums tą patį pasakytų kompozitorius. Tai yra vidinis poreikis“, – samprotavo R.Zubrys. Ten, kur kiti įžvelgia mistiką, anot dailininko, jam neatrodo mistika, tiesiog realybė. Dauguma jo kūrinių neturi pavadinimų tik todėl, kad nevaržytų žiūrovų fantazijos. O jeigu pavadinimai ir yra, jie gali daug ką reikšti. Svarbu, ką nori pats matyti.
