Prasidėjus vasarai televizijos laidų vedėjai poilsiauja ir laukia naujojo, rudens, sezono. Lietuvos televizijos veidas, dainų ir šokių dešimtukų vedėjas Rolandas Vilkončius taip pat neseniai su šeima išvyko ilsėtis į Graikiją.
Sėkmingai baigęs pirmąjį tarptautinio verslo magistrantūros kursą, jis kol kas negali pasakyti, kokie televizijos projektai jo laukia rudenį. Tačiau garantavo, kad bent kol kas Lietuvos televizijos neketina iškeisti į jokį kitą komercinį kanalą.
Rolandas Vilkončius, Sauliaus Venckaus nuotr.
Vedate pramogines televizijos laidas, įvairius renginius, tuo pat metu Vilniaus universitete magistrantūroje studijuojate tarptautinį verslą. Kodėl pasirinkote būtent tokią studijų sritį?
Televizija yra rimtas, įdomus ir geras darbas, bet visi turime suprasti, kad vieną dieną ateisi į televiziją ir tau pasakys, kad yra įdomesnių, nematytų žmonių, kurie kažką daro geriau. Tokia yra gyvenimo realybė. Įgyti išsilavinimą, kuris yra nesusijęs su televizija, manau, yra protinga ir normalu.
Be to, tas fundamentalias tiesas, kuriomis yra paremti tiek verslo, tiek vadybos principai, galima pritaikyti ir televizijoje. Juk nebūtinai visą laiką reikia vesti pramogines laidas. Galima vesti diskusiją apie ekonomiką ar panašiai.
Jūsų išsilavinimas tikrai leistų vesti tokio pobūdžio laidas. Ar niekada rimtai apie tai negalvojote?
Tai gali būti kitas mano gyvenimo etapas. Kol kas yra taip, kaip yra. Kaip bus ateity, priklauso nuo komandų, kurios yra už tai atsakingos. Negaliu sakyti, kad aš kada nors tikrai vesiu tokias laidas. Kalbėti apie pramogas yra viena, o apie dalykus, kuriuose yra daugiau taisyklių ir įvairių verslo ar ekonomikos principų, be abejonės, yra sudėtingiau.
Koks projektas jums pačiam labiausiai patiko?
Labiausiai patinka du pastarieji mano vesti projektai - šokių ir dainų dešimtukai. Kiekvienas turi savo žavesio. Šokiai patinka, nes visada yra spalvingi ir iškilmingi, suteikia geros nuotaikos rudenį. „Dainų dešimtukai“ patinka, nes realiai išgirsti, kaip žmogus dainuoja.
Mane žavi gyvas garsas, gyva muzika ir visiškai gyvas atlikimas.
Niekada negavote pats pasiūlymų dalyvauti muzikiniuose ar šokių projektuose?
Ne, ir, manau, kad nedalyvaučiau. Visi turi dirbti savo darbą. Vedėjai turi vesti laidas, dainuojantys žmonės turi dainuoti, šokantys - šokti. Žinau, kad šokti galbūt ir galėčiau, bet tam reikėtų labai daug energijos ir laiko, tad kol kas savęs su tuo nesieju.
O norint dainuoti, reikia ne tik turėti gerą balsą, bet ir mokėti jį valdyti. To reikėtų mokytis gana ilgai, kad po pasirodymo netektų raudonuoti.
Į televiziją atėjote iš radijo. Kuo televizija jus sužavėjo labiau nei radijas?
Televizijoje visiškai kitoks darbas. Radijuje gali būti nesusišukavęs, nesikirpęs, pasišiaušęs, be veido. Svarbu, kad būtų geras ir įtaigus balsas. Televizijoje šalia garso atsiranda ir vaizdas, kurį reikia išmokti valdyti. Reikia suvokti, kaip tu atrodai, ar tinkamus judesius atlieki. Čia kur kas sudėtingesnis darbas.
Jei negrįžote į radiją, vadinasi, kad sudėtingesnis darbas jums patiko?
Gyvenime visada siekiu kažko, kas ne taip lengva ir paprasta. Toks yra mano gyvenimo moto - siekti daugiau.
O nebuvo noro apskritai mesti darbą televizijoje?
Kad nebuvo tam priežasties. Nors streso šiame darbe tikrai yra nemažai, kol jis netrukdo gyventi, galima su juo susitaikyti. Gal kai pasensiu, tada norėsiu ko nors ramesnio. Kol kas yra taip, kaip yra, ir, manau, tai yra geras pasirinkimas.
Nuo pat pradžių dirbate Lietuvos televizijoje. Ar kitos televizijos niekada nebandė jūsų prisivilioti?
Lietuvoje vyrauja tokia praktika, kad lengviau yra ne užsiauginti žmogų, o perpirkti. Taip yra pigiau, paprasčiau ir pačiai televizijai, kaip ūkio subjektui, yra naudingiau turėti žmogų, kuris atėjo ir iš karto dirba profesionaliai.
Lietuvos televiziją gerbiu už tai, kad ji pirmiausia augina žmogų. Ji turi tokią, gal kiek paslėptą, edukacinę misiją. Ji moko žmones, kurie ateina čia dirbti, tam, kad tas įgytas žinias galėtų naudoti bendram tikslui. Man buvo pasiūlymų pereiti į komercinius kanalus, bet kol kas tai ir liko tik pasiūlymai.
Vedate vienus sėkmingiausių projektų, kaip manote, kiek laidos sėkmė priklauso nuo jos vedėjo?
Lygiai tiek, kiek ir nuo kiekvieno komandos nario. Reikia nepamiršti, kad kiekviena televizijos laida yra tarsi mini projektas, kuriame dirba daugybė žmonių. Jie yra atsakingi už aprangą, stilių, garsą, šviesas, režisūrą, prodiusavimą ir taip toliau. Nemanau, kad laidos sėkmę ar nesėkmę lemia vien tik geras ar blogas vedėjas. Viskas priklauso tik nuo komandos.
Dažniausiai projektus vedate su kolege. Kiek svarbu abiem laidos vedėjams gerai sutarti?
Labai svarbu. Jeigu paimtume matavimo skalę nuo +5 iki -5, sutarimas su partneriu būtų +5. Tai yra bene svarbiausias dalykas. Svarbu teigiama pozicija vienas kito atžvilgiu, supratimas ir noras dirbti kaip komandai. Jeigu tik atsiranda noras dirbti vienam, vedimas tampa padrikas. Lygiai taip pat yra bet kuriame komandiniame žaidime.
O nėra sunku vesti laidą, kai partnerė televizijoje yra dar naujokė?
Būna įvairiai. Nėra svarbu, ar žmogus yra naujokas, ar televizijos profesionalas. Svarbu yra teigiama pozicija vienas kito atžvilgiu. Kita vertus, kai vedėjas yra naujokas, laida turi savotiško žavesio, nes matai ne tik kaip tobulėja projektas, bet ir kaip tobulėja vedėjas.
Vedate laidas tiesioginiame eteryje. Jei galėtumėte rinktis, vestumėte laidą tiesioginiame eteryje ar ne?
Tai priklauso nuo laidos specifikos. Savybę nebijoti tiesioginio eterio išugdė radijas. Būtent ten visada yra tiesioginis eteris ir kasetės atgal neatsuksi. Televizijoje taip jau yra, kad darbas tiesioginiame eteryje sukelia truputį daugiau streso. Viskas, ką pasakei, žvirbliu išlėkė, o jei pasakei blogai, būtinai jaučiu sugrįš. Vis dėlto jei reikėtų rinktis, rinkčiausi tiesioginį eterį.
Dar jaudinatės eidamas į sceną?
Taip. Jaudintis tenka ne tik vedant televizijos projektus, bet ir renginius. Ypač jei jie yra anglų kalba. Bet tas jaudulys yra kaip tavo motyvacija, jei jo nebūtų, būtų blogai.
Gal pamenate, kokią didžiausią klaidą padarėte tiesioginiame eteryje?
Žmogus nėra mašina. Gali susiplanuoti kaip nori, bet jei kas nors pasikeis, suklysti paprasta. Man tokių klaidų pasitaikė, bet jos nebuvo tokios didelės ir fatališkos.
Bendraujate su Lietuvos žvaigždėmis. Ar neteko sutikti įnoringų, žvaigždžių liga sergančių žmonių?
Labai sunku pastebėti žvaigždžių ligos požymius. Lietuva yra maža valstybė, maža rinka. Visi sukamės, kaip tik galime, kad turėtume orų gyvenimą. Čia nėra prasmės sužvaigždėti, užriesti nosį ir galvoti, koks esi geras, vienintelis ir nepakartojamas. Tokius dalykus galima daryti nebent tarptautinėje rinkoje. Bet ar tada mes nepamintume žmogiškumo principų?
Asmeniškai man tokių žmonių sutikti neteko. Tikiuosi, kad ir apie mane kiti taip nemano. Aš buvau sutikęs keistų žmonių. Bet galbūt jie savo draugams atrodo visiškai normalūs. Galbūt mes atrodome kažkokie keisti, tušti ir neįdomūs. Žmonių yra daug, jie visi skirtingi.
Pats savęs niekada nepagavote besužvaigždėjančio?
Gal ir buvo tokių momentų, kai pagalvodavau, kaip ką nors gerai padariau. Bet šiais, technologijų, laikais labai greitai tave nuleidžia ant žemės. Užtenka pasiskaityti internete komentarus.
Ar savo vaikams linkėtumėte televizijos laidų vedėjo darbo?
Savo vaikams linkėčiau tokio darbo, kokio jie nori. Galėčiau nebent patarti.
Ar jau žinote, ką veiksite naująjį rudens sezoną?
Viskas priklausys nuo vadovybės ir prodiuserių sprendimo. Nuo vedėjų nelabai kas ir priklauso. Viską sužinosime prieš naująjį sezoną.
Kol kas galite ilsėtis. Kokios jums yra idealiausios atostogos?
Tai būtų tokios, per kurias pamirščiau savo mobilųjį telefoną. (Juokiasi.) Idealios atostogos yra tada, kai gali pabūti su artimais žmonėmis, atsipalaiduoti nuo išorinio pasaulio. Manau, kad šiemet tokios ir bus, nes važiuojame ten, kur būdami prieš porą metų nesutikome pažįstamų žmonių.
Be to, idealios atostogos mūsų šeimai yra tada, kai negulime paplūdimyje, o važiuojame, susipažįstame su kultūra, aplankome muziejus, istorines vietas, paragaujame tos šalies maisto. Pažinimas yra smagu.
Kalbėjosi Agnė Vaitasiūtė
