Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis teigia, kad prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, kurio pagrindiniu taikiniu, atrodo, pasirinkta žiniasklaida, nėra koordinuota ataka.
„Labai abejočiau, kad čia buvo smūgis žiniasklaidai. Smūgis žiniasklaidai išėjo dėl chaoso. Per kvailumą. Dabar dar kažin, ar susigaudo. Gal ir susigaudys“, – specialioje LRT televizijos laidoje sakė J. Jurgelis.
Pasak jo, išsivystęs skandalas yra „ne žurnalistikos, o teisėtvarkos problema“.
„Tai teisėtvarkos problema, kuri šį kartą, ačiū dievui, atsisuko prieš žurnalistus, kurie yra vieningi ir sugebėjo pajudinti ir pakelti. Jeigu būtų atsisukę prieš kitą žmogų, būtų viskas nutilę. Būtų gera pamoka, jei būtų peržiūrėtas teisėtvarkos lygis ir teisėtvarkos darbas“, – sako J. Jurgelis.
„Žiniasklaida yra šios istorijos šalutinis poveikis, – jam pritaria Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis. – Ne pati žiniasklaida tą informaciją susirado, o jai buvo atiduota. Visa tai yra technologijos ir taktika. Galime vadovautis dedukcija ir išmąstyti, kas ir kodėl tai padarė. Paskui procesas tapo nevaldomas, kai atsirado vyrukai, kurie dirba labai nuoširdžiai.“
Skeptiškai į chaoso versiją žvelgia 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Pasak jo, veiksmai prieš BNS gali būti vykdomi ne dėl teisėsaugos barbarizmo.
„Jei prezidentė pirmoji būtų pasakiusi STT vadams „atsipeikėkit ir baikit“, tada aš nuimčiau nuo jos bet kokius priekaištus. Bet šiandieninis susitikimas su [STT direktoriaus] pavaduotoju: jie šnekasi nei apie šį, nei apie tą, o tuo metu vyksta tolesnė krata. Būk koks nori sąmokslo teorijų priešininkas, bet akylam stebėtojui tai jau nemažai sako, ar ne?“ – sakė R. Valatka.
Džiaugiasi solidarumu
Specialioje LRT televizijos laidoje diskutavę žurnalistai sutarė, kad žiniasklaida buvo priversta pademonstruoti seniai Lietuvoje neregėtą vienybę ir solidarumą.
„Šįkart yra rimta reakcija. Mes mobilizavomės, mes šiandien plojome atsistoję prie STT, mes buvome vieningi, kaip pastebėjo Rolandas [Barysas], mes turim jėgos. Mes supratome, kad nebegalime leistis, nes mus traktuoja kaip eilinį veršį bet kada, kai tik prireiks kailio ir mėsos“, – sako „Veido“ leidėjas A. Šindeikis.
Demokratai žiniasklaidą remia net jei jos nekenčia
Pasak R. Valatkos net labai susiskaldžiusioje Lietuvos politikoje esama bendro intereso – visi politikai ir teisėsauga žiniasklaidą nori laikyti kuo silpnesnę.
„Tiek interesų interesėlių keliauja, bet visi sutaria dėl vieno: žurnalistus reikia dusinti, skandinti ir t. t. Čia interesas sueina ir ateity bus vis dažniau ir dažniau“, – sako R. Valatka.
„Verslo žinių“ redaktorius R. Barysas sako skaičiavęs, kad krizės metu finansiškai susilpnintą Lietuvos žiniasklaidą buvo galima nusipirkti už juokingą sumą.
„A. Kubiliaus vyriausybė priėmė tokius sprendimus, po kurių finansiškai žiniasklaida neatsigaus. Kadaise Lietuvos viešoji erdvė krizės laikotarpiu – pačiu sunkiausiu laikotarpiu – kainavo 180 mln. Lt. Bet kuris priešas – jam nereikia jokių tankų, jam nereikia jokių dujų – gali nusipirkti viešąją erdvę“, – sako R. Barysas.
„Išsivysčiusiose demokratiškose šalyse taip pat nekenčiama žurnalistų kaip ir Lietuvoje, bet jose suprantamas žiniasklaidos vaidmuo visuomenėje. Pavyzdžiui, [Nicolas] Sarkozy nekenčia žiniasklaidos, nes ji vis rodo jį su viena ar kita moterimi, tačiau tas pats Sarkozy priėmė sprendimą visiems Prancūzijos piliečiams iki 18 metų užsakyti vieną leidinį per savaitę valstybės lėšomis. Nes jam reikia, kad žmonės šviestųsi. Mūsų mokyklose ir universitetuose prasta kokybė, mes nebeturime protingų žmonių Seime“, – aiškina „Verslo žinių“ redaktorius.
Žurnalistai išsikapstys, Lietuva – ne
Negalėdami apsaugoti savo šaltinių žurnalistai praranda jų pasitikėjimą, o kartu ir galimybę gauti visuomenei svarbios informacijos – nuo kasdienių politinių sprendimų motyvų iki informacijos apie korupciją, balsų pirkimo ir kitų nusikaltimų. „Jei atsiras šaltinis, kuris nutekino, ir, neduok Dieve, bus pasakyta, kad rado kurios nors žurnalistės kompiuteryje ar garaže to šaltinio pavardę, bus suduotas milžiniškas smūgis žiniasklaidai, kuri gali ilgiems metams prarasti visuomenės pasitikėjimą kaip nepatikimas partneris. Pirma suduotas finansinis smūgis žiniasklaidai, o dabar pasitikėjimui, prestižui, reputacijai. Tų žmonių, kurie taip daro, kitaip, nei Lietuvos nepriklausomybės priešais, nepavadinčiau“, – sako „Verslo žinių“ redaktorius.
„Į šitą Lietuvos atvejį bus žvelgiama kaip į išskirtinį įvykį ES, – sako A. Barysas – Mes kišame koją ne tik sau, bet ir visai ES. Mes kuriame precedentą. Aš net neabejoju, kad artimiausiu metu Rusijos televizijoje bus kuriamos laidos, kurios pasakos: žiūrėkit, kokia jų demokratija – jie žurnalistus savo...“
Pasak Žurnalistikos instituto direktoriaus D. Jastramskio, dar iki BNS skandalo Lietuva „Freedom House“ skelbiamame žiniasklaidos laisvės indekse buvo nukritusi į tą patį lygį, kuriame buvo 1996–1997 metais. Pasak jo, vienas tai atsitiko po to, kai 2009 m. per mokesčius buvo drastiškai pakelti žurnalisto darbo vietos kaina.
Tikėtina, kad Lietuvos indeksas dėl BNS atvejo gali dar labiau kristi, o tai, pasak R. Valatkos, gali atsiliepti net investicijoms, kadangi ateinantys į šalį verslininkai vertina visą jos aplinką.
„Mes šitą karą laimėsim – aš tuo nei kiek neabejoju. Pralaimės Lietuva“, – teigia R. Valatka.