Ar iš tiesų atsakingi žurnalistai?
Be J. Skėrytės, iš kurios taip pat buvo atimtas ir kompiuteris, STT savo būstinėje apklausė ir BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiąją redaktorę Jūratę Damulytę. Po apklausos STT būstinėje J. Skerytė pasirašė pasižadėjimą, kad neatskleis ikiteisminio tyrimo duomenų, todėl apklausos turinys ir formatas išliks paslaptyje.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius naujienų portalui Balsas.lt teigė, kad už slaptos informacijos nutekinimą atsakingi yra ne žurnalistai, o pareigūnai, kurie pagal įstatymą turi prieigą prie slaptos medžiagų ir yra už jas atsakingi. Pasak D. Radzevičiaus, žurnalistai net nėra tie asmenys, kurie turi žinoti, kas yra valstybės paslaptis. „Žurnalistai informaciją vertina iš profesionalios pusės, žiūri, ar ją skelbti yra viešas interesas“, – teigia D. Radzevičius.
BNS agentūrą jis vertina kaip viena profesionaliausių Lietuvoje žiniasklaidos įstaigų ir atitinkamai vertina ir dabartinę situaciją: „Aš mačiau puikų, profesionalų darbą siekiant visuomenę įspėti apie gresiantį pavojų.“ Pasak jo, agentūra, išplatindama informaciją, siekė ne pakenkti, o pagelbėti.
Be to, LŽS pirmininkas įsitikinęs, kad STT elgesys yra neadekvatus. „STT naudojamos priemonės labiau rodo, kad į žurnalistus žiūrimas kaip į nusikaltėlius, o ne liudytojus“, – tvirtina D. Radzevičius. Pasak jo, STT galėjo ieškoti kitų, ramesnių prieigų ir tokiu atveju bendradarbiauti su žurnalistais tiriant šį atvejį. D. Radzevičius akcentuoja, kad žurnalistas turi teisę neatskleisti savo informacijos šaltinio.
Neatitinka demokratinės valstybės požymių?
Susidariusia situacija piktinosi ir politikai. Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje klausė, kokiu pagrindu STT kišasi į žiniasklaidos darbą. „Pasakykit man – ar girdėjote, kad būtų nutekinta info iš prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų? Aš ne tik girdėjau, bet ir žinau. O ar girdėjote, kad dėl to būtų pradėtos bylos? Aš ne. Ir Generalinis prokuroras trejus metus man į tai nieko neatsako. Tai kurių galų jie lenda prie žurnalistų?“, – rašė politikas.
Didžiausią jo pasipiktinimą sukėlė faktas, kad žurnalistė buvo tiesiog išvesta iš Seimo dviejų agentų. Pasak jo, žurnalistai apskritai neturi pareigos žinoti, kuri informacija yra slapta, o kuri ne, ir ne jie ją turi saugoti: „Slapta informacija žurnalistams gali atitekėti, o ne iš jų ištekėti. Tad prokurorai, imkitės geriau savo struktūrų, o ne laisvos žiniasklaidos.“
Jam antrino ir Eligijus Masiulis. „Didelį susirūpinimą kelia tokie specialiųjų tarnybų veiksmai. Mano galva, elgiamasi neadekvačiai esamai situacijai. Ar tai, kas vyksta, tikrai atitinka XXI amžiaus teisinės demokratinės valstybės požymius?“, – klausė Lietuvos Liberalų Sąjungos pirmininkas.
Ikiteisminis tyrimas dėl VSD slaptos pažymos nutekinimo į viešąją erdvę prasidėjo po to, kai praėjusią savaitę BNS paviešino informaciją, kad šalies vadovai buvo perspėti apie galimas Rusijos informacines atakas. Pasak šios informacijos, artimiausiu metu Rusija galėjo šmeižti Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tiek VDS vadovas Gediminas Grina, tiek ir pati Prezidentė patvirtino, kad ši informacija yra tikra.
Inicijavus tyrimą, buvo apklaustos ne tik BNS, bet ir Seimo kanceliarijos, Vyriausybės bei Prezidentūros darbuotojai, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su slaptais dokumentais, jų saugojimu ir platinimu.
