Rusija ir Baltijos šalys – tylus santykių „perkrovimas“? TVF ragina Lietuvą įvesti NT ir automobilių mokesčiusA.Kubilius neatmeta progresinių mokesčių idėjosDešimtadalis estų perka nereikalingus nukainotus maisto produktusEkonomistų prognozėse skamba optimizmo gaidaLiuksemburgo ir Kaimanų salų fondams leista įsigyti „Snaigės" akcijųKrizė neigiamai paveikė Estijos kultūrinį gyvenimą C. Slimas investuos į Kolumbijos naftąPremjeras su delegacija investicijų ieškos DanijojeESB perviršis padidėjo šešis kartus
Mokesčiai – svarbiausias valstybės ekonomikos ramstis – galėtų būti geriau surenkami ne tiek juos sumažinus, kiek supaprastinus jų sistemą. Taip mano šiandieninis „Ekonomika.lt“ pašnekovas ekonomikos ir finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Jeigu reikėtų sudaryti Lietuvoje renkamų mokesčių sąrašą, Jums tai būtų lengvas darbas?
Nesu to bandęs. Jei būčiau, pavyzdžiui, ministras, pradėčiau nuo gero kokios nors šalies pavyzdžio. Artimiausias pavyzdys – Estija. Esmė – ne mokesčių skaičius, o taisyklių gausa.
Pasaulio ekonomikos forume Lietuvos mokesčių sistema įvertinta labai prastai dėl sudėtingumo ir dėl to gaištamo įmonių vadovų laiko. Yra vertinimų, kiek laiko mokesčių mokėtojui kainuoja tvarkyti savo mokesčius. Lietuva susikūrė administracinę naštą, kuri kainuoja praradimų ir valstybei, privalančiai išlaikyti mokesčių tvarkymo aparatą, ir verslininkams, gaištantiems laiką.
Įmonės sumoka mokesčius ir už save, ir už savo darbuotojus. Ar nebūtų racionaliau, kad mokesčius mokėtų kiekvienas už save? Juk, pavyzdžiui, galima sukurti nesudėtingą skaičiuoklę fiziniams asmenims ir jiems mokėti atlyginimą neatskaičiavus mokesčių. O dabar kai kurie patys sumoka tik už verslo liudijimą ir už privalomąjį sveikatos draudimą.
Tai būtų vienas iš mokesčių supaprastinimo būdų. Nesuvokiu sistemos, kai dalį „Sodros“ įmokų už žmogų sumoka darbdavys, o dalis išskaičiuojama iš atlyginimo. Juk viską vis tiek „Sodrai“ perveda įmonė. Tas pat ir sveikatos draudimas. Galima rasti ir daugiau panašių pavyzdžių. Bet visiškai aišku, kad sistemą būtina supaprastinti.
Paskutinio XX a. dešimtmečio viduryje Marto Laaro vadovaujamai Estijos Vyriausybei pavyko reformuoti Estijos mokesčių sistemą taip, kad ji taptų visiškai nesudėtinga. M. Laaras už tai gavo Europos premiją, matyt, buvo už ką, jei Estijos mokesčių sistemos visas aprašymas tada buvo trumpesnis, negu Vokietijos mokesčių sistemos pakeitimai per metus.
Reikia siekti, kad kuo mažiau šalies žmonių energijos būtų naudojama neproduktyviai. Kai mokesčių sistema sudėtinga, gali atrodyti, kad viskas apskaitoma geriau, tačiau tokios įvairovės administravimą ir mokesčių mokėtojų gaištamą laiką pavertę pinigais gautume didžiulių praradimų. Paprastesnė mokesčių sistema, nors gal su aukštesniais kai kuriais tarifais, valstybei gali duoti daugiau pinigų, o realiai įmonėms tai kainuoja pigiau.
Pas mus, deja, viskas vyksta sistemą darant vis sudėtingesnę, prisigalvojant vis naujų mokesčių. Kartais reikia sustoti ir gerai pamąstyti, ką galima daryti paprasčiau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra gerai pasakiusi: iššvaistome nacionalinę energiją. Norėčiau tikėti, kad kuri nors valdančioji dauguma pagaliau ryšis parengti tikrą mokesčių sistemos reformą.
Tie patys mokesčiai patenka į tą patį valstybės biudžetą, kurio išlaidos ir pajamos priimamos kiekvienų metų rudenį Vyriausybėje ir Seime. Gal tą „rūšiavimo“ darbą verčiau palikti biudžeto sudarytojams? Juk net ir tiksliniai mokesčiai dabar perskirstomi kitoms reikmėms.
Mums iš tiesų svarbiausia yra užsitikrinti pakankamas valstybės pajamas, siekti, kad verslas mokesčius mokėtų daugmaž adekvačiai, bet per daug stengiantis mokesčius padaryti labai tikslius verslas pradeda netiesiogiai mokėti papildomus mokesčius vien dėl to, kad jam sudėtinga viską apskaityti. Turi būti protingas kompromisas tarp noro viską apskaityti kuo tiksliau ir noro turėti kuo mažiau neproduktyvių išlaidų. Dabar, manau, esame nuėję per toli perdėto tikslumo link. Galima guostis, kad kai kuriose šalyse yra dar sudėtingiau, bet tos šalys paprastai neturi bėdų dėl mokesčių surinkimo – pavyzdžiui, Vokietijoje mechanizmas veikia seniai, yra sureguliuotas. Mes nesame nei tokie tvarkingi, nei mūsų verslo kultūra tokia aukšta.
Siekiame suaktyvinti investicijas, norime, kad nebėgtų jaunimas, kad užsiimtų verslu. Todėl sistema turi būti paprasta ir lengvai suprantama.
Dabar yra taip, lyg kavinėje suvalgę picą gautume sąskaitą, kurioje atskirai nurodyta paplotėlio, dešros, sūrio, kitų ingredientų, kepėjo darbo kaina ir pan., visa tai siūloma susumuoti pačiam valgytojui ir sumokėti. Kitą kartą ne vienas eitų picos valgyti į kitą kavinę, kurioje apskaičiuota visa picos kaina, nors gal kiek ir aukštesnė.
FAKTAI: Mokesčiai
Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodomi pagrindiniai mokesčiai: gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, žemės, paveldimo turto, loterijų ir azartinių lošimų mokesčiai bei akcizai.
Šiemet iki birželio į valstybės biudžetą pajamų iš mokesčių gauta 5 mlrd. 870,2 mln. litų, arba 847,1 mln. litų (16,9 proc.) daugiau negu prieš metus.
Šiemet per sausį–gegužę surinkta 177,5 mln. litų pelno mokesčio (5,1 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai).
Neprognozuojama ir sudėtinga
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Tai sistema, neprognozuojama nei į praeitį (inspekcija gali prisikabinti už ankstesnius 5 metus), nei į ateitį (nežinia, kokie tarifai ir kokia bazė bus artimiausiu metu). Sudėtinga: yra daug mokesčių, kuriais neretai apmokestinama ta pati ekonominė bazė.
Konkurencingi, bet painiausi
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Lietuvos mokesčiai dydžiu yra konkurencingi, tačiau mokesčių sistema ir jų administravimas yra vienas painiausių pasaulyje. Reikia paprastinti jų reglamentavimą ir siekti, kad buhalteriai prie jų turėtų sėdėti 12 dienų per metus, o ne 100 ir daugiau.
