Jo manymu, konkurencingumo atžvilgiu viskas juda gera linkme, tačiau būtina jį dar labiau stiprinti. „Pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos šalys sėkmingai auga – gyvas ir aktyvus verslas. Krizė Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasitarnavo tuo, kad didelės šalys atsigręžė į pigesnes prekes“, – sakė R. Rudzkis.
Nepriklausomas analitikas skeptiškai vertina prognozes, kad 2013-aisiais krizė baigsis. „Aš kitais metais laukiu ES kritimo. Su JAV dar kol kas neaišku. Rusijai gerų prognozių taip pat negaliu pažadėti“, – sakė jis.
Trūksta investicijų
Kitais metais visoje ES maisto produktai brangs, todėl maisto pramonė ir žemės ūkis Lietuvai išlieks atrama. Geriausios perspektyvos numatomos Lietuvos verslui, kuris įgavo neblogą reputaciją užsienyje. Tačiau nedžiugina tendencijos, kad investicijų vis dar sulaukiama palyginus nedaug.
„Pirma to priežastis – prasti lūkesčiai, kuriuos veikia šalies priklausomybė nuo kaimynų ir eksporto rinkų. Lietuvos bei užsienio verslininkus taip pat gąsdina nuolatinė nežinia ir staigūs, netikėti pokyčiai mokesčių politikoje. Verslo aplinkos liberalizavimas vis dar mažai pažengęs – tai yra antra priežastis, kodėl užsienio investicijos neateina“, – sakė R. Rudzkis. Dar dvi vangių užsienio investicijų priežastys – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir demografija.
Pagal R. Rudzkio skaičiavimus, iki 2021 metų dėl demografinių priežasčių vartotojų sumažės 23 proc. Anot specialisto, būtina kurti geras darbo vietas bei gerinti darbo sąlygas.
Nėra taip gerai, kaip atrodo
Didžiausiomis eksporto rinkomis išlieka ES šalys ir Rytai, kurie didelei daliai verslininkų yra patrauklūs dėl kalbos ir kultūros barjerų nebuvimo. Kol kas nepakankamai didelis yra paslaugų eksportas. Didžiąją jo dalį sudaro transportas ir kelionės bei kitos verslo paslaugos. Nors bendros tendencijos yra teigiamos, R. Rudzkis neskuba džiaugtis.
„Lietuvos perspektyvos nėra tokios jau geros ir reikia gerokai padirbėti, kad nepakliūtume į ekonomikos lėtėjimo spąstus. Visi rodmenys gerokai šautų į viršų bankams pakeitus kreditavimo sistemą, tačiau tai mažai tikėtina, žinant, kad bankai kaip tik veržiasi diržus“, – sakė specialistams, kuriam nerimą taip pat kelia vangiai Lietuvos verslo klojami pamatai ateities ūkiui.
Jis atkreipė dėmesį, kad nereikėtų nerimauti praradus pigios elektros energijos šaltinį ar dėl išaugsiančių elektros energijos sąnaudų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebima tendencija, kad augant ekonomikai, didėja ir taupymas. Pasak jo, didžiausia skylė yra šilumos ūkyje, o ne elektros energijoje.
Niūrios prognozės
2013-aisiais Lietuvai reikėtų susitelkti sprendžiant problemas keliose pagrindinėse srityse. R. Rudzkio manymu, didžiausią susirūpinimą kelia neaugančios emigrantų persiunčiamos sumos, neatsigaunanti bankų paskolų įmonėms ir gyventojams rinka, tvarios ir ilgalaikės ūkio plėtros nebuvimas, mažai tikėtinas NT rinkos atsigavimas artimiausiu metu, menkas Lietuvos eksporto diversifikavimas, žemas materialinių investicijų lygis, išaugusi valstybės skola, galimas ES bei Rusijos nuosmukis bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumo kritimas.
Anot nepriklausomo analitiko, augantis eksportas kol kas neduoda impulso į vidaus rinką ir pastebimai neveikia nedarbo lygio. Be to, gali būti, kad kitais metais eksporto augimas žymiai sulėtės. Ekonomikai pagalius į ratus gali kišti ir prastos demografinės prognozės.
„Dėl emigracijos ir švietimo sistemos ydų stiprėja kvalifikuotų darbuotojų stygius. Pastebima tendencija, kad išvyksta kvalifikuoti darbuotojai, vadinamosios „baltosios apykaklės“ – pražūtinga“, – sakė R. Rudzkis.
Po penkerių metų R. Rudzkis Lietuvai numato didelius iššūkius. Jo manymu, tam ruošiantis būtina skatinti konkurencingumą, gerinti sąlygas verslui (ypač smulkiajam), atgaivinti kreditų rinką, reformuoti viešąjį sektorių, skatinti investicijas į ilguoju laikotarpiu perpektyvias ir konkurencingas veiklas, supaprastinti mokesčių sistemą, po to garantuojant jos stabilumą, kadangi mokesčių kaita atbaido investuotojus.
