Valdančiųjų ketinimai mažinti pensijas ir didinti įmokas dar kartą iliustruoja, kad konservatoriai šiandien neturi jokios krizės įveikimo sprendimo būdų. Akivaizdi valdžios gebėjimų krizė į bankrotą įstūmė ir „Sodrą“. Toliau tęsiant pražūtingą „imk ir kirpk“ politiką, labiausiai nukentės būtent ši institucija. Dviem procentais didesni mokesčiai – ne ta valtis, kuria iš finansinio sūkurio išplauktų visa socialinio draudimo sistema.
Pensijų ir socialinių išmokų mažinimas – ne ką geresnis kelias. Galbūt, dar net blogesnis. Šiandieninės valdžios paskaičiavimais, geriausiu atveju „Sodros“ įmokų padidinimas ir socialinių išmokų mažinimas beveik trijų milijardų litų dydžio socialinio draudimo fondo skylę užkimš tik 450 milijonų litų.
Jeigu, padidinus įmokas „Sodrai“, Lietuvoje liktų tiek pat darbo vietų, kiek yra šiandien, darbo vietų, iš darbdavių ir darbuotojų būtų galima papildomai surinkti 120 -150 milijonų litų per metus, tai pensijų „karpymas“ pridės dar apie 300 milijonų. Deja, aš nesu optimistas ir netikiu kad bedarbystė nuo rytojaus nustos kilusi. Darbo vietų kasdien mažėja ir mažės toliau, nemokamų atostogų bumas dėl lėšų stygiaus didžiule lavina Lietuvą užgrius paskutinį metų ketvirtį. Tokioje situacijoje įmokos tikrai nedidės.
Dabartinės Vyriausybės vadovas A. Kubilius sako, kad nėra kito pasirinkimo, kaip mažinti pensijas arba brangiai skolintis. Aš manau, kad yra kitas kelias ir jis geresnis už siūlomą konservatorių. Tai paskola iš Tarptautinio valiutos fondo. Be tokios paskolos ši valdžia šalies ūkio problemų neišspręs. Kuo greičiau ji bus paimta, tuo mažiau tuščios konservatorių ambicijos kainuos Lietuvos žmonėms.
Šiandieninė Lietuvos valdžia tik per šiuos metus jau yra pasiskolinusi daugiau kaip 8 milijardus litų. Vidutinės metinės palūkanos svyruoja tarp 6 -7 procentų. Pinigine išraiška tai sudaro apie 550-570 milijonų litų.
Jeigu tokią sumą Lietuva skolintųsi iš Tarptautinio valiutos fondo su metinėmis 3 procentų palūkanomis, tokia paskola mūsų valstybei atsieitų tik apie 250-270 milijonų litų.
Skirtumas – trys šimtai milijonų litų. Lygiai tiek, kiek iš pensijų sumažinimo nusiteikusi „sutaupyti“ konservatorių valdžia. Tad ant vienos svarstyklių lėkštės – pigesnė paskola, o ant kitos – konservatoriška pensijų karpymo politika. Kodėl valdžia renkasi antrąjį variantą: atimti pinigus iš labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio, o ne skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo? Sunku pasakyti. Prielaidų gali būti įvairių. Gal tai tik tuščių politinių ambicijų ir noro pavaizduoti, kad Vyriausybė dar geba tvarkytis pati siekis, už kurį šimtus milijonų moka Lietuvos žmonės? Gal tas atkaklus priešinimasis TVF paskolai slepia ir finansinį interesą brangesnėmis palūkanomis maitinti jų davėjus?
Kad ir kaip bebūtų, manau, kad konservatoriai ir juos palaikančios partijos turėtų kuo greičiau atsisakyti tik į gilesnę krizę šiandien vedančios „imk ir kirpk“ politikos bei mokesčių didinimo ir ieškoti kitų kelių valstybės biudžeto pajamų augimui ir jo išlaidų mažinimui.
Rolandas Paksas yra Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ vicepirmininkas, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas
