Rokas Masiulis interviu BNS teigia, jog Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje. Ruožo atstatymo ministras netgi siūlo nesieti su „Lietuvos geležinkelių“ ketinimu skųsti EK baudą teismui.
Komentuodamas galimybę skųsti beveik 28 mln. eurų EK baudą, R. Masiulis sako, jog sprendimo dar nėra, o jis bus priimtas po pokalbio su EK konkurencingumo komisare Margrethe Vestager (Margarete Vestager).
- Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Komisijos sprendimą ir atstatys Rengę. Atrodytų, nelabai suderinami abu veiksmai - jeigu mes skundžiame, vadinasi, manome, kad sprendimas yra netesėtas ir tarsi neturėtume nieko atstatyti. O atstatydami tarsi pripažįstame pažeidimą.
- Turiu pasakyti, kad galutinis sprendimas, kaip elgtis, dar nėra priimtas. Įmonė svarsto eilę variantų, po truputį formuoja savo poziciją, bet tas galutinis sprendimas bus priimtas vėliau, mes turime laiko iki gruodžio 18 dienos (paskutinė diena skundui pateikti - BNS). Aš dar planuoju, jeigu priims komisarė, pats nuvažiuoti pas ją dar kartą, ir prieš priimant sprendimą, pasitarti, kokie tie perspektyviausi keliai būtų Lietuvai šioje byloje.
- Ar nuo to pokalbio priklausytų galutinis sprendimas?
- Manau, kad įtakos jis galėtų turėti. Čia priklauso, koks tas pokalbis bus, ką naujo sužinosime.
- M. Vestager yra pasakiusi, kad Rengės atstatymas - viena galimybių, bet galimos ir kitos alternatyvos.
- Teisiškai viskas skamba maždaug taip - komisarė fiksuoja konkurencijos pažeidimą, tada skiria baudą, ir šalia baudos eina taip vadinama kompensacija. Rengės atstatymas šioje byloje traktuojamas kaip kompensacija. Jeigu mes ginčytumės teisme ir mums pavyktų įrodyti, kad jokio - kalbu teoriškai - jokio pažeidimo nėra, tai automatiškai atpultų ir atstatymas Rengės.
- Bet „Lietuvos geležinkeliai“ jau ruošiasi - kaip suprantu, ruožas bus atstatytas greičiau nei bus paskelbtas teismo sprendimas.
- Rengės atstatymas yra ne tik šios bylos kontekste svarstomas. Galima bylinėtis, bet galbūt verta apsvarstyti galimybę pačią Rengę tiesiog atstatyti, nesiejant jos su byla, parodant gerą valią tiek mūsų partneriams Lenkijoje, tiek Latvijoje, kad tiesiog norime pabaigti šitą skaudulį, kuris išsivystė iki tokio lygio. Byla yra byla, o atstatymas gali būti net nesiejamas su ja.
- Koks čia būtų Vyriausybės vaidmuo?
- Šis klausimas vienaip ar kitaip prieš galutinį sprendimą turės būti apsvarstytas Vyriausybėje, nes tai yra ir politikos klausimas, ne tik ekonomikos. Mes turime vertinti visą pluoštą klausimų, susijusių su EK. Lietuva taip pat gauna nemažai europinių lėšų, - viena, antra - po buvusios geležinkelių vadovybės atsistatydinimo palikti labai blogi santykiai su Komisija transporto srityje. Vienas iš prioritetų kitiems metams, ir tikiu, kad tai užims ne vienerius metus - bus tų santykių atnaujinimas. Tai ir šios bylos sprendimas būtų vienas iš tų žingsnių, kurie, tikiuosi, turėtų pagerinti mūsų santykius su Komisija, nes dar daug metų mums reikės kartu dirbti. Lietuva turi ne vieną projektą - ir „Rail Baltica“, ir „Via Baltica“, ir kitų. Be abejo, reikia ir racionaliai įvertinti teisines galimybes laimėti tą bylą.
- Bet „Lietuvos geležinkeliai“ yra sakę, kad į Latviją yra dar du keliai ir jie išnaudojami tik 20 proc. pajėgumu. Ar tikrai reikia atstatyti Rengę, kai infrastruktūra, jos išlaikymas kainuoja, tai gula į vežėjų tarifą?
- Rengė tarnauja dviem tikslams. Mūsų partnerių, tiek „Orlen“, tiek latvių nuomone, Rengė reikalinga, be jos neįmanoma. Realus gyvenimas rodo, kad į Latviją kiek važiavo krovinių iki ir po Rengės išardymo, - tas pats kiekis. Manau, kad į Latviją būtų galima nuvažiuoti ir egzistuojančiais keliais, bet Rengė taip pat turi ir nemažą simbolinę prasmę - kaip agresyvus „Lietuvos geležinkelių“ elgesys, kuris galbūt galėtų būti išspręstas tik jos atstatymu.
- Išardant Rengę, greitis ruože buvo 25 km per val. Ar dabar būtų atstatytas kitokios kokybės kelias?
- Jeigu jis būtų atstatytas, jis būtų jau kokybiškas, bet tai jau techninės detalės, jas „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų patikslinti.
- Ar jūs jautėt spaudimą iš kai kurių politikų, raginimą neskųsti EK sprendimo?
- Ne, mes daug diskutavome ir Europos reikalų komitete Seime, kokia yra pasaulinė praktika tokių bylų, kokie praeities rezultatai, ir kad priimant galutinį sprendimą, reikia labai protingai apsvarstyti, kaip, ką ir kodėl skųsti. Čia toks nelengvas sprendimas.
- Prezidentė sako, kad bus skundžiama tik baudos apskaičiavimo metodika - kitaip tariant, labai siauras objektas - pats pažeidimas nebus skundžiamas. Ar jūs sutinkate su tokia pozicija?
- Galutinį sprendimą mes suformuosime po vizito į Briuselį ir galutinai apsisprendę Vyriausybėje, tai kol kas nelabai galiu komentuoti, koks tas sprendimas bus priimtas. Bet suma ir yra pats skaudžiausias dalykas visoje šioje byloje. Komisija skaičiavo, lyg 100 proc. „Orlen“ produkto, pagaminto Lietuvoje, kuris keliautų jūriniu keliu, būtų vežamas per Latviją. Iš tikrųjų buvo vežama labai nedidelė dalis. Tos dedamosios formulėje buvo imamos maksimalios, bet ne visai realios.
- Kodėl Komisija taip skaičiavo?
- Komisija, manau, ėmė hipotetinius skaičius ir juos ekstrapoliavo. Man sunku atsakyti už juos,bet šis elementas ir yra diskusinis.
- Jūs sakote, kad jau kalbatės su latviais. Ar jūs pats dalyvaujate tuose pokalbiuose?
- Pirmiausia norime išklausyti latvius, kokia jų pozicija, ką jie mano. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška prieš 3-4 dienas buvo Latvijoje ir trumpai pakalbėjo su jų geležinkelių vadovu, tikiu, kad suras dar laiko. Lapkričio 15 dieną atvažiuoja Latvijos ministras - trijų šalių susisiekimo ministrai Vilniuje dalyvaus Baltijos ministrų taryboje. Numatytas ir mano susitikimas su jų ministru, bandysiu išklausyt jų nuomonę.
Mes turime su jais rasti sprendimą. Reikia mokėti perlipti per save ir ieškoti sąlyčio taškų, nes jeigu mes vieni kitus tik smūgiuosime, tai kas nori mušti, lazdą visada suranda. Nebūtų gerai, jeigu mes vieni kitų silpnybių ieškotume. Reikia užbrėžti brūkšnį ir žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį.
- Grįžtant prie skundo. M. Bartuška yra sakęs, kad vienas iš skundo argumentų gali būti, kad EK tyrimą atliko labai ilgai - net 9 metus, tai praktiškai precedento neturintis atvejis ES. Kiek tas argumentas būtų rimtas?
- Mano nuomone, jis būtų rimtas, nes byla tikrai labai ilgai tęsėsi. Šis multiplikatorius buvo naudojamas, skaičiuojant baudą. Jei multiplikatorius mažėja, tai automatiškai bauda mažėja. Mes šį argumentą tikrai išnaudotume.
- M. Bartuška kalba apie tai, kad bendrovė ruošiasi pertvarkai, bus kuriamas planas, kada ir kaip pertvarkyti įmone ir sukurti holdingą „Deutsche Bahn“ modeliu, kur veiktų motininė ir antrinės krovinių, keleivių vežimo, infrastruktūros valdymo įmonės. Papasakokite, kokia tai bus įmonė.
- Šiam žingsniui didelio spaudimo nedarome, nėra kur skubėti, atliekama studija - jos rezultatai bus šiais metais, - kuri turėtų pasakyti, koks optimaliausias modelis turėtų būti. Per anksti dar kalbėti, kaip tas atrodys, tik noriu pabrėžti, kad šiame etape tikrai nesvarstome įmonės išskaidymo skirtingiems akcininkams. Kalba eitų apie vieną akcininką, nes dėl geopolitinių tikslų mes negalime turėti silpnos įmonės, nes greitai atsiras kiti, kurie tuo pasinaudos.
Nemanau, kad tai būtų labai ilgas procesas - metai, dveji.
- Komisija reikalavo išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ į atskiras bendroves su atskirais akcininkais, tačiau Lietuva atkerta, kad ji yra specifinė, nacionalinio saugumo požiūriu ji yra kitokioje padėtyje nei likusios ES šalys. Paaiškinkite plačiau šią poziciją.
- Reikia suprasti, kad Lietuva užtikrina tranzitą į Kaliningradą, kuris yra labiausiai militarizuota zona Europoje. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos interesas yra, kad tranzitas į šią zoną būtų kontroliuojamas. Įsivaizduokite, jeigu mes atvertume duris įeiti ir išskaidytume šią rinką - Rusijai tai yra strateginis tikslas. Kiek laiko užimtų nudempinguoti kainas, ir čia kalba eitų ne apie komerciją, o apie politiką, geopolitiką. Paleidus vadžias, esu įsitikinęs, būtų bandoma įsitvirtinti šitame vežime.
- Ar jūs esate kalbėjęs apie tai su M. Vestager, ar ji supranta tą Lietuvos išskirtinumą?
- Aš asmeniškai būtent šios temos neliečiau, bet kiti žmonės lietė, tai ji tą temą žino. Ypač ta tema buvo keliama, kai Lietuva stojo į ES, tai Europa iš pradžių net nesuprato to tranzito į Kaliningradą, o po to labai rėmė, kad mes turėtume turėti išimtis, kad viskas Lietuvoje būtų vienose, valstybės rankose, nes tai galiausiai yra ir Europos interesas.
- Ar galima tikėtis, kad „Orlen“ nereikalaus iš „Lietuvos geležinkelių“ nuostolių atlyginimo?
- Už kitus negali atsakyti, bet dėl gerų santykių, manau, mes rasime tokią formulę, kuri nebūtų skausminga mums.
- O kaip su latviais - ar pavyktų ir su jais susitarti?
- Be abejo, bandysime rasti bendrus vardiklius. Latviai įsiskaudino, kad taip staiga tie bėgiai buvo išardyti, ta Dailydkos (buvusio geležinkelių vadovo Stasio Dailydkos - BNS) agresija tikrai nepadėjo mūsų santykiams, bet manau, mums pavyks įtikinti, kad galvoti apie teorinius nuostolius nėra tas perspektyvus kelias bendravimo ateityje, nes uždavus tokį toną, visi pradeda per tą prizmę mąstyti - manau, mes turime daugiau galimybių rasti bendrus vardiklius. Tikiu, kad galime su jais rasti bendrą kalbą.
- Teko ne kartą girdėti, kad latviai nesutinka boikotuoti Astravo AE statybos ir elektros importo mainais į tai, kad Baltarusija pasuktų krovinius per Latviją. Ar jūs girdite apie tai ir kokia jūsų pozicija?
- Mes buvome dėl to nustebę pradžioje ir po to supratome, kad latviai mato komercinę naudą, palaikydami Astravą, taip tikėdamiesi pritraukti daugiau krovinių į savo uostus. Iš Baltarusijos girdime atsiliepimus, kad Latvijos delegacijų nariai palaiko Astravą ar bent jau yra ne prieš, o va lietuviai yra prieš Astravą, tai dėl to krovinius reikėtų kreipti į Latviją. Tokio fakto patikrinti negali, bet tos informacijos gauname pakankamai nemažai, tas neramina, kad vien tik dėl kažkokio komercinio aspekto toks daugiau politinis klausimas galėtų būti aukojamas. Tikiuosi, tai nepasitvirtins.
- Ar jau bandėte apie tai kalbėtis su latviais?
- Kalbėsime.
- Bet „Lietuvos geležinkelių“ pervežimai auga, latvių geležinkelių mažėja, bent kol kas, atrodo, tie krovinių srautai nepasuko per Latviją.
- Gal tas ir skatina latvius daugiau stengtis, kad ta situacija pasikeistų.
- Ačiū už pokalbį.
