„Bet kokie svaisčiojimai apie ateitį visada remiasi kažkokiomis prielaidomis. Klausimas, ar jos parodo visas tokios reformos pasekmes?“ – klausė ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurios įrašą savo tinklaraštyje skelbia vedėjas Aurimas Perednis.
Jo nuomone, pensijų skaičiuoklė, leidžianti preliminariai nustatyti būsimos pensijos dydį, neįvertina, kokį poveikį turės valstybės skola, atsiradusi dėl pensijų reformos.
„Tokios reformos dirbtinai sukuria geros pensijos iliuziją, ignoruodamos labai svarbų dalyką, kad jų pasekmėje atsiranda valstybės skola, kuri anksčiau ar vėliau atiteks mums patiems. Mes turime pasakyti, kas reformą apmokės, jei turime skolą. Negalime pasakyti, kad tai padarys kažkoks mistinis biudžetas, nes kaip kėdė nedaro finansinių sprendimų, tai ir biudžetas to nedaro“, – aiškino R. Kuodis.
Anot jo, ekonominė analizė visada yra antropocentriška, kai analizės objektas yra žmogus ar jų grupė: „Jei politikai skaidriai pasakytų, kad reformą apmoka arba dabartiniai pensininkai, arba dabartiniai dirbantieji, arba ateities kartos, tai būtų ateities diskursas, kuriuo susišnekėtume. Dabar mėgstama visus galus sukišti į anonominį biudžetą.“
R. Kuodis atkreipia dėmesį, kad antros pakopos pensijų fonduose viena iš investicijų krypčių – akcijos.
„Nuo ko priklauso jų kainos? Nuo dabartinių ir laukiamų pelnų. Iš kur jie atsiranda? Kai įmonės didina našumą, efektyvumą ir daugiau uždirba. Ar bus XXI amžiuje tokių našumo proveržių, kokių buvo XX? Dauguma ekonomistų sutaria, kad žmonija jau išnaudojo lengviausius būdus padidinti našumą ir gerovę“, – teigė jis.
Be to, jo nuomone, skaičiuoklė neįvertina ir visuomenės senėjimo, nes senstanti visuomenė tampa mažiau naši, o tai atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams.
„Ar galime tikėtis tokių grąžų kurios yra skaičuoklėje – tai labai optimistniai vertinimai, turint omeny faktą, kad senesni žmonės palaipsniui turės pereiti nuo akcijų į obligacijas. Dabar globali stagnacija bent jau išsivysčiusiame pasaulyje – akivaizdi. Obligacijų pajamingumas yra apie 0 proc., kai kuriais atvejais tampa neigiamas“, – pastebi ekonominstas.
Pensijų skaičiuoklėje daroma prielaida, kad pesimistiniame varianta pensijų fondų grąža sieks 5,5 proc., o optimistiniame – net 7,5 procento. Taip pat manoma, kad vidutinis metinis šalies darbo užmokestis augs 4 proc., infliacija sieks 2 procentai.
Naujoji pensijų skaičiuoklė startavo trečiadienį ir ji turėtų padėti žmonėms apsispręsti, kokiu būdu kaupti pensiją, nes nuo balandžio iki rugsėjo lietuviai turi pasirinkti pensijų kaupimo būdą: likti „Sodroje“, kaupti privačiuose pensijų fonduose į kuriuos pervedama „Sodros“ įmokos dalis bei į fondus savarankiškai mokėti papildomą įmoką ir taip gauti papildomą įmoką iš biudžeto.
