Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais. Tuomet Andriaus Kubiliaus vyriausybė nusprendė keisti kodeksą, bet vėliau patys konservatoriai ir atidėjo tų klausimų sprendimą. Po rinkimų 2012 metais Algirdo Butkevičiaus vyriausybė užsibrėžė pertvarkyti visą socialinį modelį. Socialinių reikalų ministerija su mokslininkais paruošė modelio reformą.
Ir vėl Europoje - paskutiniai
Anot R. Dargio, tame kodekse, kuris priimtas dabar, labai radikalių pasikeitimų nebeliko. „Iš esmės tai yra žingsnis į ateitį. Bet sakyti, kad tai bus panacėja mūsų darbo rinkoje ar esminis lūžis, negalima. Dabar priimtas Darbo kodeksas yra mažiau liberalus, nei tas, kuris buvo kurtas 2012 metais. Atmesta daug mokslininkų siūlymų. Pagal juos darbdaviams ir įmonėms būtų buvę daug daugiau laisvės. Reikia nepamiršti, kad savo mentalitetu esame konservatyvūs ir mums sunku greit ir be išankstinių nuostatų priimti didelius pasikeitimus. Aš visada pajuokauju, kad mes ir apsikrikštijome paskutiniai Europoje. Ilgiausiai išlikome ištikimi savo tradicijoms. Europoje buvome paskutiniai, kurie įsivedėme privalomąjį civilinį automobilių draudimą. Kam dabar pasakai, juoktis pradeda. Bet tuomet dėl privalomojo automobilių draudimo kilo daug pasipriešinimo ir diskusijų. Taigi mums yra normalu lėčiau priimti pasikeitimus“, – sako R. Dargis.
Mokesčių „reforma“ į reformą nepanaši net iš tolo
Pramonininkų konfederacijos prezidentas sako daug iš vadinamosios mokesčių „reformos“ nesitikėjęs: „Visi laukė, kad bus pristatytas platus, visas mokestines sritis apimantis dokumentas. Antrą vertus, aš puikiai žinojau, kad taip nebus. Nes reformos paprastai yra labai plačiai išdiskutuojamos ekspertų grupėse. Šiuo atveju pasigedau plačios diskusijos, specialistų įtraukimo į ją. Nemačiau ir negirdėjau, kad būtų plačiai diskutuota. Mūsų net į darbo grupes niekas nekvietė. Todėl ir nesitikėjome fundamentalaus mokestinio pakeitimo. Prieš rinkimus girdėjome daug kalbų, bet aš nemačiau žmonių, kurie tai padarys. Kadangi daug nesitikėjau, ir nusivylimo didelio nėra. Dabar yra daug abstrakčių kalbų apie skurdo ir korupcijos mažinimą. Bet tokio aiškaus matymo, kaip tai bus ir kaip atsilieps valstybės finansams, kol kas neišgirdau. Man dar nėra labai aišku, ką tie pakeitimai atneš ir kam jie bus naudingi“, – apie mokesčių pakeitimus kalba R. Dargis.
Anot jo, pakeitimams į rimtą reformą nepanašūs net iš tolo. „Kol kas toks įspūdis, kad iki rimtos mokesčių reformos tikrai dar toli. Yra toks pabalansavimas, šioks toks mažiausiai apsaugotų žmonių pajamų padidinimas, tam tikrų skylių, per kurias kuriamas šešėlis, pakamšymas, gan neblogas pakeitimas dėl nulinio pelno tarifo investicijoms ir reinvesticijoms. Bet iš esmės nėra išpildyti tokie esminiai valstybės uždaviniai: kaip padidinti konkurencingumą, pritraukti daugiau kapitalo, gerų specialistų“, – sako R. Dargis.
Darbo kodeksas – ne darbdavių naudai
Profesinės sąjungos skundžiasi neišsikovojusios Darbo kodekse pakankamai teisių darbuotojams, tuo metu pramonininkų atstovas su tuo nesutinka. „Nepritariu profesinių sąjungų nuomonei, kad Darbo kodeksas yra subalansuotas darbdavio naudai. Jame yra pripažįstama, kad darbuotojas yra silpnesnė pusė ir ji turi būti saugoma. Padaryta daug išlygų, kad darbuotojo padėtis būtų geresnė. Kamuolys šiai dienai yra darbuotojų rankose, o ne darbdavių. Nes turime tokią situaciją, kai trūksta kvalifikuotų darbuotojų visuose sektoriuose. Nuo vairuotojų iki programuotojų ir taip toliau. Šiandien visi išskėstomis rankomis laukia, kad tik turėtų, ką priimti į darbą. Labai reikia žmonių, kurie geba dirbti su naujomis technologijomis ir greitai kelti savo kvalifikaciją. Taigi manau, kad šiai dienai kaltinimai, kad žmonės yra neapsaugoti, yra perdėti“, – sako R. Dargis.
Anot jo, kad pagrindinis dalykas, kuris padeda žmogui išlaikyti darbo vietą, turėtų būti ne Darbo kodeksas, o paties darbuotojo profesionalumas. „Visiems dabar aktualus klausimas, kaip išlikti rinkoje. Kas šiuo metu apsaugo žmogų nuo darbo praradimo, yra jo žinios, kvalifikacija, kūrybingumas. Ne darbo santykiai užtikrina žmogui išlikimą darbo rinkoje, o būtent jo asmeninės savybės, kurios yra reikalingos darbdaviui“, – teigia pramonininkų atstovas.
Šiam Seimui teks grįžti tiek prie mokesčių, tiek prie kodekso
R. Dargis įsitikinęs, kad tiek naująjį Darbo kodeksą, tiek mokesčių pakeitimus dar šios kadencijos Seimui teks taisyti. „Pirmas žingsnis į reformą jau padarytas. Bet jis nepakankamas. Tai manau, kad dar šios kadencijos Seimas prie pakeitimų sugrįš. Taip pat ir prie Darbo kodekso, nes globalus pasaulis pats diktuos būtinybę liberalizuoti darbo santykius. Pirmas dalykas, ką reikia padaryti – darbo santykiai turi būti lygiaverčiai. Dabar pas mus tokia situacija, kad specialistas, kurį įmonė apmokė, į jį investavo, siuntė tobulintis, norėdamas išeiti iš darbo turi pranešti darbdaviui prieš dvi savaites. Tuo metu jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi sumokėti šešių mėnesių išeitinę kompensaciją. Tai ar čia yra lygiaverčiai dalykai? Vietos liberalizuoti Darbo kodeksą tikrai dar yra“, – sako R. Dargis.
