Didžiąją dalį už parduotus valstybinės žemės sklypus gautų lėšų audituotos savivaldybės panaudojo ne pirminės paskirties darbams, todėl neretai vėluojama rengti valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, teigia Valstybės kontrolė. Dėl to stringa ir žemės reforma.
Dabartinė tvarka neužtikrina, kad savivaldybės už parduotus valstybinės žemės sklypus gautas lėšas naudotų pagal nustatytus prioritetus, - konstatavo valstybiniai auditoriai, įvertinę, kaip Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Vilniaus ir Ukmergės rajonų savivaldybės naudojo už parduotus valstybinės žemės sklypus gautus daugiau nei 103 mln. Lt. Tai sudaro 50 proc. visų lėšų, kurias šalies savivaldybės 2006-2008 m. gavo už parduotą valstybinę žemę.
Šiomis lėšomis visų pirma privalo būti rengiami sklypų detalieji planai ir schemos, o nesant tokio poreikio - plėtojama inžinerinė infrastruktūra.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, auditas aiškiai parodė, kad žemės reforma stringa ir todėl, kad savivaldybės lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus naudoja ne pagal nustatytus prioritetus.
"Lėšų už parduotą valstybinę žemę naudojimo ir kontrolės sistema yra ydinga. Jei šias lėšas savivaldybės naudotų pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus, paspartėtų žemės grąžinimas gyventojams, valstybės turto privatizavimo tempai. Vyriausybei pasiūlėme aiškiau reglamentuoti, kaip šios lėšos turėtų būti apskaitomos, kokiems tikslams naudojamos, kaip kontroliuojamas jų naudojimas", - teigia R. Budbergytė.
Audito metu nustatyta, kad lėšas už parduotą valstybinę žemę savivaldybės apskaito kartu su kitomis savivaldybių lėšomis, todėl neįmanoma patikrinti, ar šios lėšos naudojamos pagal Vyriausybės nustatytą konkrečią jų paskirtį. Auditorių manymu, Vyriausybė galėtų įpareigoti savivaldybes vesti atskirą šių lėšų apskaitą. Šiuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nenumatytas.
Išanalizavus Ukmergės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių pateiktus duomenis konstatuota, kad 2006-2008 m. šios savivaldybės didžiąją dalį lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus panaudojo inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, nors ne visi reikiami sklypų detalieji planai buvo parengti.
Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nepateikė tikslios informacijos, kaip buvo panaudotos už valstybinę žemę gautos lėšos, todėl auditoriai negalėjo nustatyti, kokią lėšų dalį jos skyrė žemės sklypams formuoti. Vilniaus miesto savivaldybėje pagal gautus prašymus nesuformuoti 5142 (daugiau kaip 76 proc.) sklypai, Vilniaus rajone - devyni (100 proc.), Ukmergėje - šeši (5,5 proc.), Šiaulių mieste - keturi (0,5 proc.) sklypai.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad ne visos už parduotus valstybinės žemės sklypus gautos lėšos buvo panaudotos teisės aktuose numatytiems prioritetiniams tikslams. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė 5,4 mln. Lt panaudojo miesto gatvių apšvietimo išlaidoms apmokėti, Ukmergės rajono savivaldybė beveik 30 tūkst. Lt skyrė magistralinio kelio ruožo prieigų apželdinimo darbams, Vilniaus rajono savivaldybė - 20 tūkst. Lt valymo įrenginių dumblui išvežti. Vilniaus miesto savivaldybė nenurodė, kokiems darbams panaudojo lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės sklypus.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad, Vyriausybei skirstant lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus, neatsižvelgiama, kuri šalies savivaldybė ir kiek yra gavusi prašymų parengti sklypų detaliuosius planus. Auditorių manymu, mažiausiai lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus gavusioms Birštono, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėms gali pritrūkti lėšų patenkinti visus gautus prašymus.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo įgyvendinti konkrečias priemones, kurios užtikrintų, kad už parduotus valstybinės žemės sklypus savivaldybių gaunamos lėšos būtų paskirstomos racionaliai, tinkamai naudojamos, užtikrinama jų naudojimo kontrolė.
