Konservatorius Žygimantas Pavilionis su Laurynu Kasčiūnu pasiūlė, kad PVM tarifas maisto produktams bei gėrimams sumažėtų iki 9 proc., o verslininkai papildomai pasirašytų memorandumą, kuriuo įsipareigotų tam tikrą laiko tarpą nekelti kainų.
Siūlymo pristatyme dalyvavęs (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tuomet, pasakojo, kad 1 proc. PVM punkto sumažinimas kainuoja apie 160 mln. eurų, apie 30 mln. eurų sugrįžtų iš vartojimo, tad vienas proc. punktas biudžetui atsieitų 130 mln. eurų praradimo. Dėl to Ž. Šilėnas manytų, kad reiktų apskritai pagalvoti apie bendro PVM tarifo mažinimą.
„Asmeniškai pritariu, bet žinau, kad kiekvienam tokiam siūlymui reikia konsensuso Seime, kurie žiūri ne į ateitį, o į šiandienę biudžeto situaciją. Reikia eiti nuosekliai: jei dėl maisto pasiektume, eitume gal ir prie kitų mokesčių“, – Ž. Pavilionis kalbėjo „Žinių radijuje“.
Tačiau reikėtų pastebėti, kad tokį pasiūlymą palaiko net ne visi konservatoriai, o Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas įsitikinęs – prasidėjo priešrinkiminiai pasisakymai.
Visus Ž. Pavilionio iškeltus argumentus – mažėtų produktų kaina, žmonės rečiau važiuotų į Lenkiją, biudžeto pajamos sugrįžtų per didesnį vartojimą – naujienų portalui tv3.lt paneigia ir finansų ministras Vilius Šapoka.
Biudžetui praradimai būtų per dideli – ištrauktų nauji mokesčiai
Konservatorius Andrius Kubilius naujienų portalui tv3.lt patikina, kad pats tokio siūlymo neteiktų ir kol kas tai tik individualus parlamentaro Ž. Pavilionio siūlymas. Jis prideda, kad paprastai frakcija iki šiol nepritardavo tokioms PVM lengvatoms.
„Visada galima mažinti, jei surandama iš kur gauti tą skirtumą, kuris atsiras sumažėjus pajamoms. Tai jeigu iš tikrųjų yra siūloma mažinti bendrą PVM tarifą ar lengvatas įgyvendinti, bet nesiūloma iš kur daugiau pajamų gauti, tokie siūlymai nėra labai apgalvoti.
Mažinant PVM sumažės biudžeto pajamos. Tai kas siūlo tokius mažinimus turi pasakyti, kam išlaidos bus mažinamos. Arba kuo tos sumažėjusios pajamos bus kompensuojamos. Aš tokių siūlymų negirdžiu, dėl to man tie svarstymai neatrodo labai racionalūs“, – sako A. Kubilius.
Jo teigimu, apie tam tikras mokesčių srities korekcijas – vienus didinant, kitus mažinant – būtų galima kalbėti tik išsigryninus pagrindinę problemą ir tikslą. Jo nuomone, šiuo metu pagrindinė problema yra viešųjų paslaugų per mažas finansavimas, kurį lemia santykinai mažas pajamų surenkamumas į biudžetą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pateiktą pasiūlymą vertina, kaip Ž. Pavilionio bandymą pritraukti daugiau dėmesio ir gauti daugiau žinomumo prieš artėjančius 2019 metų prezidento rinkimus.
„Jeigu tai būtų realiai diskutuotina, tai, matyt, siūlymą paremtų ir kiti partijos kolegos, kaip Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, kurie dirba su finansais ir žino, ką tai reiškia. Tie visi lengvatiniai tarifai: ar tai būtų maisto, ar tai būtų kitų produktų, ar paslaugų, jie didžiąja dalimi neefektyvūs, nes po kiek laiko kainos vėl koreguojasi. Susekti ir sužiūrėti, net jei būtų pasirašytas kažkoks memorandumas, praktiškai yra neįmanoma. Ir praradimai biudžetui būtų pakankamai dideli. Nuo kelių šimtų milijonų eurų iki galbūt milijardo eurų. Paprasčiausiai neturėtume kuo uždengti tų praradimų. Nes naujų mokesčių, kaip suprantu, nesiūloma.
Tai tik rodo, kad siūlymas susijęs su rinkiminiais dalykais, o ne su realiais finansiškai subalansuotais siūlymais. Kitą vertus, jie užkuria populistinę konkurenciją ir įvelia Seimą ir valstybę į nepagrįstus lūkesčius ir galbūt kažkokius kitus siūlymus. Dėl to reikėtų atsakingai elgtis“,– įvertina S. Jakeliūnas.
Paaiškino, kodėl negrąžintas 18 proc. PVM tarifas
Kalbant apie PVM tarifą dažnai prisimenama, kad buvo žadėta, jog krizės metu nuo 18 proc. iki 21 proc. PVM tarifo padidinimas yra laikinas. Tačiau pasikeitus valdžioms, PVM tarifas taip ir nesumažintas.
„Visada galima pasiekti tai, kas buvo suplanuota, bet tam reikia, kad valdžioje būnantys politikai to racionaliai siektų. Mes kol buvome valdžioje tai mums teko kovoti su krize. Matėme reikalą padidinti PVM tarifą, jog krizės laikotarpį būtų galima lengviau praeiti. Mes sakėme, kad sumažinsime vėliau, bet rinkėjai nusprendė pakeisti politikus valdžioje. Tai negaliu atsakyti už tuos, kurie valdžioje. Aš žinau, ką aš daryčiau ir, kaip sumažinčiau PVM tarifą“, – sako A. Kubilius.
Visgi jis dar kartą pabrėžia, kad jo nuomone, pagrindinė problema yra per mažas viešųjų gėrybių finansavimas: „Pagrindinė problema, kad turime per mažai pinigų valstybės biudžete tam, kad tinkamai finansuotume daugelį viešųjų funkcijų. Tai pirmiausia reikia spręsti, kaip užtikrinti didesnį pajamų surinkimą į biudžetą“, – mano politikas.
Valdančioji „valstiečių“ koalicija, panašu, nesieks, kad 18 proc. PVM tarifas būtų grąžinamas. Pagrindinė to priežastis – padidėjusios išlaidos krašto apsaugai.
„Kai buvo 18 proc. PVM tarifas, tada gynybai išlaidos buvo 0,78 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiais metais tas procentas padidintas iki 2 proc. ir dar viršys. Vien tai kainuoja kelis šimtus milijonų eurų per metus. Ateityje, jei kalbėsime apie gynybos išlaidų koregavimo didinimą, tuo labiau apie visuotinį šaukimą, mes taip pat tai turėsime finansuoti. Jei kažką mažini, kažką turi didinti, kitaip atversi biudžeto deficito skylę. Neapibrėžtumo laikotarpiu skolinimasis kainuos brangiau ir kainuos reputaciją. Kol kas tikrai nematau galimybių mažinti bendrąjį PVM tarifą, nesiūlant kokių nors didesnių ar naujų mokesčių“, – komentuoja S. Jakeliūnas.
Jis prideda, kad jeigu pradėtume tvarkytis su „šešėline ekonomika“ ir dėl to surinktume daug daugiau lėšų, tada būtų galima svarstyti apie PVM tarifo mažinimą.
Finansų ministras paneigia iškeltus tikslus
Finansų ministras Vilius Šapoka naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad naujausias Ž. Pavilionio siūlymas – taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maistui ir gėrimams – kelia daugybę abejonių. Anot jo, trys pagrindiniai tokio siūlymo tikslai gali būti net nepasiekti. Pavyzdžiui, abejojame ar dėl mažesnio PVM tarifo sumažės kainos.
„Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos atlikti tyrimai teigia, kad dėl mokestinių veiksnių mažmeninė kaina dažnai nesumažėja arba sumažėja mažesne nei mokesčio sumažinimas apimtimi ir (arba) trumpam laikotarpiui. Tokiu būdu iš lengvatinio PVM tarifo sumažinimo valstybė praranda biudžeto pajamas (9 proc. PVM tarifo taikymas maisto produktams valstybės biudžeto pajamas sumažintų apie 280 mln eurų), o laimi ne galutinis vartotojas – žmogus, o perdirbėjai ar kiti tarpininkai. Be to, sumažinus PVM tarifą, tam, kad biudžeto pajamos iš PVM nesumažėtų, atitinkamų prekių vartojimas turėtų padidėti bent 3–4 kartus, o tai yra nerealu“, – sako V. Šapoka.
Finansų ministras netiki ir tuo, kad sumažėtų žmonių paskatos vykti įsigyti maisto produktų į kaimyninę Lenkiją.
„Didžioji dalis maisto produktų Lietuvoje yra brangesni dėl kitų priežasčių nei mokesčiai. Tai – masto ekonomija, kintamas valiutos kursas, gamybos kaštai ir pan. Net ir sumažinus maisto produktams taikomą PVM tarifą, dalis prekių Lenkijoje ir toliau kainuotų mažiau nei Lietuvoje. Taip pat pažymėtina, kad žmonių išlaidose Lenkijoje didžiąją dalį sudaro išlaidos ne maisto prekėms, nors joms Lenkijoje taikomas 23 proc. PVM tarifas, t.y. didesnis nei Lietuvoje, kas dar kartą parodo, kad ne vien PVM tarifas lemia galutinę kainą“, – prideda V. Šapoka.
tv3.lt portalui V. Šapoka prideda, kad PVM lengvatiniu tarifu pasinaudotų ne tik mažesnes pajamas gaunantieji, bet ir tie, kurie gauna dideles pajamas. Pastariesiems nauda būtų net didesnė, nes jie perka daugiau ir brangesnių maisto produktų.
Dėl to įvertinus šiuos aspektus, V. Šapoka mano, kad gyventojų pajamų didinimas gali būti efektyviau pasiektas per darbo jėgos mokesčių mažinimą.
„Manome, kad vietoj PVM tarifo mažinimo yra prasmingiau orientuotis į gyventojų pajamų didinimą. Tą Vyriausybė ir numato daryti, peržiūrėdama darbo jėgos mokesčius.
Norėčiau iliustruoti, ką reiškia PVM tarifo sumažinimas iki 18 proc. – valstybės biudžetas netektų daugiau nei pusės milijardo eurų. Tam kompensuoti reikėtų mažinti kitas išlaidas ar didinti mokesčius – ieškoti kitų pajamų šaltinių“, – nurodo finansų ministras.
