Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams 2019 metais sumažėtų nuo 21 proc. iki 9 proc. Nors ne kartą yra išreikštos kitų abejonės, ar prekybininkai bei gamintojai nepasinaudotų sumažėjusiu tarifu, pastarieji tikina, kad tai yra neįmanoma.
„Kalbant apie PVM, mes deramės kainas su prekybos centrais be PVM, tai tikrai kaina sumažėtų“, - paaiškina Pieno perdirbėjų asociacijos direktorius Tomas Čepononis.
Būtent kadangi PVM mokestį moka gyventojai, tikinama, kad verslas šiuo įstatymu pasinaudoti negalėtų.
Verslai turėtų įsipareigoti nedidinti kainų
Seimo narys Ž. Pavilionis diskusijos metu kalbėjo, kad labai daug įvairių partijų bei koalicijų jau teikė šį siūlymą, tačiau įvykdavo vidiniai barniai, pradėta teigti, kad verslas nereaguos ir kainos nepasikeis.
„Viltis tokia, kad galbūt pasiūlius iš dešinės pusės tokį siūlymą, kokį siūlė dažnai kairė, galėtume sutarti dėl to, kas man atrodo labai logiška. Dar peržiūrėjau PVM maisto šalyse ES. Liuksemburgas – pati turtingiausia šalis, ten 3 proc. PVM maistui, aplinkui visur 5-7 proc., retai kur pakyla virš 13 proc. ir baigiasi ties 18 proc. Vengrijoje. Tai mes pasižymime nemeile savo žmonėms. Apibendrinant, siūlymas sumažinti maistui iki 9 proc. PVM, ką leidžia ES direktyva tik pasiūlyti Vyriausybės vardu pasirašyti memorandumą su verslu ir įsipareigoti, kad tos kainos nekils bent atitinkamą laikotarpį. Pavyzdžiui, tris metus. Tai verslo atstovai, kiek matau linkę pritarti“, - kalbėjo Ž. Pavilionis.
L. Kasčiūnas pridėjo, kad pagal jų skaičiavimus maisto kainos tuomet mažėtų apie 9,9 proc.
„Kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Per pastaruosius 5 metus kainos šalies vartotojams padidėjo 5,9 proc. Daugiausia šį padidėjimą lėmė brangę maisto produktai ir paslaugos. Jie per šį laikotarpį pabrango atitinkamai 12,2 ir 18,1 proc. Didelės kainos lemia ir tai, kad šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę ir atskirtį“, – sako L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pridėjo, kad pasigenda įsipareigojimų ir iš pačios politikų pusės. Jis prideda, kad 1 proc. PVM punkto sumažinimas kainuoja apie 160 mln. eurų, apie 30 mln. eurų sugrįžtų iš vartojimo, tad vienas proc. punktas atsieitų 130 mln. eurų. Dėl to Ž. Šilėnas manytų, kad reiktų apskritai pagalvoti apie bendro PVM tarifo mažinimą.
Mažėtų ne tik kaina, bet ir šešėlis
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pabrėžia, kad sumažintas PVM tarifas reikštų ne tik žemesnes kainas vartotojams, bet ir sumažėjusį šešėlį. Mat dabar suinteresuoti didesniu tarifu yra tik turgų prekeiviai.
„Pavyzdžiui, tik 10 proc. oficialiai braškių iš Lenkijos buvo parduota, 90 proc. buvo neapskaityta pardavimų. Tas pat su ankstyvosiomis bulvėmis. Augalininkystės tarnyba rado juodų pardavėjų, visi mūsų pranešimai apie turguje prekiaujančius pasitvirtino. Tai jau nekalbant apie kainą vartotojams, bet ir apie šešėlį patį. Kas dažniausiai kelia triukšmą kad nesumažės kainos? Centrinio turgaus šešėliniai prekeiviai, nes jie suinteresuoti, kad pardavimo vietoje, prekybos centruose kaina būtų aukštesnė“, - sako Z. Cironkienė.
Apie šešėlį turgavietėse prakalbo ir Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Anot jo, trečdalis mėsos rinkos yra šešėlyje, mat turguose mėsos produktai kainuoja tiek pat, kiek prekybos centruose. O taip būti neturėtų.
„Ir turime situaciją, kada naudinga būti turguje, užsidirbti didžiules apyvartas, būti bedarbiu gauti visas kompensacijas maitinimui ir pan. Čia kaip verslas neaugame aštuonis metus, gamyba neauga, vietoj to, kad konkurentų daugėtų, tai didžiųjų įmonių skaičius mažėja. Vidutinės įmonės negali nė išgyventi.
Yra masinis važiavimas į Lenkiją, jei 300 mln. eurų per metus paliekame. PVM ir Lenkijos valiuta apie 30 proc. sudaro ir jau dabar yra mūsų įmonės, kurios Lenkijoje atidarė parduotuves ir ten lietuvišką produkciją daug pigiau pardavinėja“, - kalbėjo E. Mackevičius.
Pasiėmęs 2002 metų duomenis, jis įrodinėjo, kad buvus mažesniam PVM mėsos produktams ir kaina pačio produkto buvo mažesnė. Tad pasak jo, ir dabar sumažinus PVM 12 proc., gamintojai tuo nepasinaudotų ir pati kaina galėtų būti mažesnė 12 proc. Mat tai turėtų daug didesnę įtaką šešėlio mažinimui.
Palaikymą PVM mažinimui ir bendram verslo ir valdžios susitarimui išreiškė ir Lietuvos prekybininkų asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Našumas – ilgalaikė perspektyva
Tiesa, kainas mažinti būtų galima ir kitokiu būdu, tačiau šis reikalauja daug daugiau laiko ir pastangų. Diskusijos metu kalbėta ir apie našumą. Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas teigė, kad darbo užmokestis kilo gerokai smarkiau nei, kad augo darbo našumas. Tokiu atveju tenka dalį išaugusių sąnaudų perkelti į produkto kainą.
„Buvo krizės laikotarpis, kai darbo užmokestis mažėjo, o našumas nemažėjo taip smarkiai, tad įmonės sukaupė konkurencingumo rezervo. Dabar taip nebėra ir bent iš dalies perkeliama į kainas“, - nurodė jis.
Per penkerius metus, pasak Lietuvos banko analitiko, vidutinis atlyginimas kilo 36 proc., o našumas tik 9 proc.
