Pirmadienį, iškart po to, kai JAV numušė sirų naikintuvą pirmą sykį nuo karo Sirijoje pradžioje, Rusijos gynybos ministerija pompastiškai ir jau ne pirmą sykį „nutraukė karštąją liniją“, kuri buvo įkurta tam, kad būtų išvengta atsitiktinių konfliktų su JAV kariais nedraugiškoje Sirijos padangėje, rašoma „Svenska Dagbladet“.
Kremlius nori užsitikrinti galios valstybės statusą
Rusija ir dar sykį sugriežtino savo toną su JAV, nes Maskvoje sėdinti valdžia, – pagrindinis Sirijos prezidento Basharo Assado šalininkė. Rusija pati Sirijos opoziciją ir teroristus bombarduoja nuo 2015-ųjų spalio.
Daugelis antskrydžių buvo nutaikyti prieš sirų opoziciją, o tai, anot kai kurių ekspertų, nurodo, kad oficiali kova su ISIS – nėra pagrindinis Rusijos tikslas Sirijoje. Nepaisant to, kad opozicija gruodį neteko savo pagrindinio štabo Alepe, būtent opozicija, o ne jau beveik sutriuškinta ISIS, išlieka pagrindine grėsme B. Assadui, o todėl ir Rusijai.
Rusija, panašu, norėtų pateikti save kaip svarbiausią veikiantį asmenį, kuris galėtų užtikrinti regiono saugumą, – tačiau tuomet kai tai atitinka jos interesus.
Jos užsitęsęs dalyvavimas Sirijoje turėtų priminti JAV, kad Rusija išlieka aktyvi dalyvė, o amerikiečiams teks bendradarbiauti.
Neturi tikro plano
Tačiau pačiai Rusijai yra būtina strategija ateičiai. Ji užstrigo vietoje, ir ji neturi tikro plano kaip išsisukti iš šios situacijos, mano ekspertas Markas Galeotti.
„Putinas negali sustiprėti politiniu keliu“, – teigia M. Galeotti, kuris Prahos tarptautinių santykių institute užsiima Kremliaus režimo veiklos tyrimais. Jis prilygino Rusijos veiksmus Sirijoje karui Čečėnijoje.
Dar neseniai Rusija apsiribodavo oro antskrydžiais, tačiau dabar ji jau įsitraukė ir į antžeminius mūšius. Į Siriją buvo išsiųsti kariai iš pietinių šalies regionų, didžioji dalis jų yra Čečėnijos sunitai. Jų konkreti misija, nepaisant oficialiai deklaruojamos policinės veiklos, nėra aiški.
Mečečių statybos
Dar vienas Rusijos veiklos pavyzdys – tai mečečių atstatymas. Regioninis čečėnų fondas, pavadintas Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo tėvo Achmato Kadyrovo vardu, dosniai finansuojamas iš šalies biudžeto, nusprendė finansuoti ISIS nugriautą mečetę Alepe. Į UNESCO sąrašus įtrauktos mečetės atstatymo darbai planuojami užbaigti jau 2018-ųjų rugpjūtį.
Kadyrovo fondas buvo įkurtas 2004-aisiais, siekiant padėti čečėnams, tačiau dabar jis padeda įvairių Rusijos regionų ir pasaulio, ypač Somalio ir Sirijos, žmonėms.
Vykstančio karo fone ši iniciatyva yra nukreipta į tai, kad sustiprintų čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo, kaip širdingo valdytojo įvaizdį, kuris nori palengvinti Artimųjų Rytų kančias ir perteikti savo požiūrį į tikėjimą.
Kitą mečetę Homse taip pat atstatinėja Čečėnija kartu su Sirija. Čečėnija yra antrasis pagal dotacijų iš valstybės biudžeto regionas Rusijoje po Krymo. Milžiniškais pinigai yra perkama sąlyginė ramybė regione ir užkemšamas korupcinis R. Kadyrovo valdymo aparatas.
Artimuosiuose Rytuose V. Putinas statosi ne tik mečetės. Krizė, ir poreikis įsitvirtinti regione privertė Rusiją ieškotis naujų prekybos partnerių. „Gazprom“ dukterinė įmonė įgijo teises išgauti energijos šaltinius Kurdistane. „Rosneft“, kita rusų naftos bendrovė, pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo Kurdistane ir Libijoje bei įsigijo dalį Zohr naftos telkinio Egipte. Maža to, net keturios rusų naftos bendrovės pradėjo derybas dėl verslo plėtros Sirijoje.
Rusijos, rodosi, pagal savo turimas galimybes, pamažu siekia įsitvirtinti visose Sirijos ir Artimųjų Rytų sferose.
