Pavojus tapti beteisiais vergais užsieniečių ūkiuose ar statybvietėse tyko ir geresnio darbo ieškančių vyrų, o į prekiautojų žmonėmis pinkles patekę nepilnamečiai svečiose šalyse verčiami vogti iš parduotuvių.
Į tėvynę tokie „emigrantai“ dažnai sugrįžta ne tuščiomis: parsiveža didelių psichologinių traumų dėl patirto įvairių rūšių smurto, kenčia nuo priklausomybių. Atsitiesti po skaudžių išgyvenimų ir savo jėgomis iš naujo kabintis į gyvenimą jiems dažniausiai būna labai sunku. Kas ir kaip gali jiems padėti?
Padeda socialiniai darbuotojai ir NVO
„Prekeiviai žmonėmis savo aukomis dažniausiai renkasi kenčiančius skurdą, prastesnio išsilavinimo, socialiai pažeidžiamus žmones, tad ir ištrūkus iš prekeivių pinklių atsitiesti be kitų žmonių pagalbos jiems būtų labai sunku“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė ir aiškina, kad specializuotas socialines paslaugas prekybos žmonėmis aukoms teikia šalies savivaldybėse įsikūrę socialinės pagalbos centrai ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Jų įgyvendinamiems projektams lėšų kasmet skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Dažniausiai pagalbą, teikiamą konkrečiam žmogui, koordinuoja NVO dirbantys specialistai. „Jei kurioje nors savivaldybėje veikiančios NVO tokio pobūdžio paslaugų neteikia, pagalbos ranką aukoms ištiesia tos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos, socialinis darbuotojas–atvejo vadybininkas. Socialinių paslaugų teikimu nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusiems asmenims dažnai rūpinasi ne tik to rajono socialinių paslaugų centrai, bet ir vietinės švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigos“, – aiškina pašnekovė. Pasak jos, kilus įtarimui, jog gali būti prekiaujama žmonėmis, reikėtų kreiptis į policiją ir socialinių paslaugų centrą.
Paklausta, kas gali tikėtis pagalbos, D. Zabarauskienė sako, kad kalbant apie prekybą žmonėmis, sąvoka „išnaudojimas“ apima „ne tik kitų asmenų išnaudojimą priverčiant juos imtis prostitucijos ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, bei ir priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą“, o prekyba žmonėmis laikomas žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant jų padėtimi ar pažeidžiamumu, taip pat mokant ar priimant pinigus ar kitokią naudą, kai siekiama gauti kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimą jį išnaudoti. Pašnekovė priduria, kad jei prekeiviai žmonėmis panaudojo bet kurią iš šių priemonių, sprendžiant, ar auka buvo išnaudojama, neturi reikšmės tai, kad ji galėjo būti sutikusi imtis tokio „darbo“.
Konsultuoja ir psichologai, ir teisininkai
Klaipėdos socialinės ir psichologinės paramos centro steigėja ir vadovė psichoterapeutė Dalia Puidokienė pasakoja, kad centras teikia kompleksinę psichosocialinę pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis arba išnaudotiems prostitucijai. Centre taip pat veikia nemokama anoniminė emocinės paramos moterims pagalbos telefonu linija.
Prekybos žmonėmis aukoms D. Puidokienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija šiuo metu teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą, tačiau to, ko vienam žmogui labai reikia, kitam gali nereikėti, tad padėti visuomet stengiamasi atsižvelgiant į individualius to žmogaus poreikius.
„Vienam reikia pagalbos integruojantis į gyvenamąją aplinką, atkuriant ar stiprinant ryšius su artimaisiais. Kitam tenka pagelbėti ieškant darbo ar įgyti kvalifikaciją. Padedame į mus besikreipiantiems žmonėms susitvarkyti reikiamus dokumentus, kurių reikia norint gauti įvairią socialinę paramą, įsidarbinant“, – pasakoja ilgametę darbo patirtį su smurto bei prekybos žmonėmis aukomis turinti specialistė.
Anot D. Puidokienės, jos vadovaujama organizacija prekybos žmonėmis aukoms padeda ne tik pirminiame etape, kai reikia spręsti buitines problemas, bet ir vėliau – kai žmogus iš naujo bando kabintis į gyvenimą.
„Mūsų užduotis – identifikuoti, kas žmogui trukdo sėkmingai integruotis. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba ir nori mesti darbą, stebime, kad neatsirastų kokios nors grėsmės ir socialiai pažeidžiamas žmogus vėl neatsidurtų pavojingoje situacijoje“, – sako Klaipėdos socialinės ir psichologinės paramos centro vadovė.
Konsultacijos trunka ne vienerius metus
Iš prekeivių žmonėmis vergijos išsivadavusios aukos dažnai turi ilgai negyjančių sielos žaizdų. Jų gijimas trunka ne vienerius metus, o randai lieka visam gyvenimui, todėl jiems labai praverčia psichologinė pagalba, teikiama grupinėse ir individualiose konsultacijose.
„Konsultacijų metu bandome nustatyti, kokie jausmai dominuoja, kur slypi traumos, kokios žmogaus silpnosios vietos ir kas jį sustiprintų. Prireikia labai daug laiko, kol prekybos žmonėmis aukų sielos randai ima gyti. Pavyzdžiui, prieš pokalbį su jumis konsultavau vieną moterį, su kuria dirbame jau penkerius metus“, – sakė pašnekovė.
Jos vadovaujamame centre prekybos žmonėmis aukoms teikiama ir teisinė pagalba, kurios pobūdis priklauso nuo konkrečios situacijos. „Kartais tik konsultacijos neužtenka ir prireikia atstovavimo viso teisminio proceso metu. Pasitaiko atvejų, kai tenka kreiptis į teisininkus ir užsienio valstybėse“, – priduria specialistė.
Pokyčiai – mažais žingsneliais
D. Puidokienė atkreipia dėmesį, kad prekeivių žmonėmis aukoms visuomet reikia skubios kompleksinės pagalbos. „Džiugu, kad tobulėja įstatyminė bazė, atsiranda įstatymų pataisos, bet viskas vyksta mažais žingsneliais, o kai žmogus patenka į bėdą, neretai reikia greitų sprendimų. Mes negalime sakyti, kad „palauk, tavo eilė ateis po kelių metų“. Pagalbos reikia čia ir dabar“, – sako specialistė ir apgailestauja, kad ilgametėje jos darbo praktikoje pasitaikė atvejų, kai žmogui padėti vis dėlto nepavyko.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės paramos centro vadovė prisiminė prieš keletą metų nutikusią istoriją, kai sulaukė vienos užsienio valstybės pareigūnų skambučio ir prašymo priimti į prekiautojų žmonėmis pinkles patekusią moterį.
„Ta moteris kentėjo nuo priklausomybių, jai reikėjo skubaus gydymo stacionare, tačiau tuo metu Lietuvoje nepavyko rasti įstaigos, kuri ją priimtų iš karto. Šiuo atveju reikėjo labai kvalifikuotos pagalbos“, – pasakoja ji ir priduria, kad tuo pačiu metu užsienio valstybėje buvo pradėtas ikiteisminis procesas, tad skambinę pareigūnai taip pat klausė, ar bus, kas ją lydės teisminio proceso metu, bus kartu su ja ir ją palaikys. „Tąkart teko paaiškinti, kad Lietuvoje užtikrinti tokią visapusišką pagalbą nėra paprasta ir buvo priimtas sprendimas, kad moteris liks užsienio valstybėje. Ta moteris dešimt metų buvo prievartos lageryje, ir naivu būtų galvoti, kad susitiksime, pakalbėsime, porą mėnesių padirbėsime, palydėsime į teismą – ir viskas bus gerai. Taip nebūna. Tai nėra greiti procesai“, – sako D. Puidokienė.
Kita vertus, ne vieną kartą laiku suteikta specialistų pagalba padėjo prekeivių žmonėmis aukoms atsitiesti ir pradėti kurti savo gyvenimą iš naujo. „Mūsų tikslas – suteikti realią ilgalaikę pagalbą. Kartais su žmonėmis tenka dirbti 5-7 metus“, – teigia D. Puidokienė ir priduria, kad darbas su prekybos žmonėmis aukomis specifinis, o galinčių tokią pagalbą teigti organizacijų ir specialistų mūsų šalyje vis dar trūksta.
Pagalbos bus daugiau
Siekdama, kad pagalba prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiama kuo efektyviau, SADM nuo 2002 m. nuolat skiria finansinę paramą NVO vykdomiems projektams, kurių tikslas – teikti socialinę pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos bei prevenciniams projektams. Kadangi problema opi, tai ir finansavimas nuolat didinamas: jei 2014 m. tam buvo skirta 43,5 tūkst. eurų, tai pernai beveik keturis kartus daugiau – 165 tūkst. Eurų, o šiemet pagalbai prekeivių žmonėms aukoms teikti planuojama skirti jau 245 tūkst. eurų.
„Tačiau ne tik pinigai lemia, kad pagalba bus suteikta laiku, o nukentėję žmonės jos gaus tiek, kiek reikia, ir ne tik socialinės pagalbos centrai bei NVO, teikiantys specializuotas socialines paslaugas prekybos žmonėmis aukoms, išspręs nukentėjusių nuo šių prekeivių problemas. Patarti žmogui, kur jis turėtų kreiptis, ir paskatinti ieškoti pagalbos galime kiekvienas. Ir tai nieko nekainuoja“, – primena D. Zabarauskienė.
Pašnekovė primena, kad kilus menkiausiam įtarimui, jog jums, jūsų artimiesiems ar kitiems žmonėms iškilo pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis, būtina nedelsiant kreiptis į policija, o jei dėl patirtos prievartos, smurto ar kitų prekeivių žmonėmis veiksmų prireikė pagalbos, kreipkitės į socialinių paslaugų centrą savo savivaldybėje arba į savivaldybės socialinės paramos skyrių. „Juose dirbantys specialistai padės ir tikrai patars kur dar galėtumėte kreiptis toje vietovėje, kurioje gyvenate“, – pataria ji.
