Tuo tarpu Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius Linas Ivanauskas akcentuoja, kad pirmuosius atsakingumo įpročius ugdyti galima kartu rūšiuojant, pavyzdžiui, senus ar nebereikalingus vaiko žaislus.
Vaikai turi ne tik matyti gero elgesio pavyzdį, bet ir suvokti tikslą
Psichologės nuomone, kasdienis tėvų elgesys bei jų tam tikrose situacijose rodomi veiksmai, tampa pagrindu vaikų elgesiui.
Pats lengviausias būdas sudominti vaikus ugdant atsakomybę yra tam tikrų namų ruošos darbų pasidalinimas. Tai gali būti ypač veiksminga, kai tėvai savo pareigas atlieka su džiaugsmu, tuomet vaikai greičiau ima pavyzdį.
„Jei iš vaikų reikalausime būti mandagiais, o patys pamiršime padėkos žodelius, jei prašysime, kad vaikas susitvarkytų savo žaislus, o patys savo daiktų nepadėsime į vietą – bus sunku vaikams įskiepyti atsakomybės jausmą.
Tėvų rodomas pavyzdys – tai raktas atsakingiems vaikų poelgiams“, – sako seminarus apie vaikų auklėjimą vedanti J. Bortkevičienė.
EPA vadovas L. Ivanauskas pastebi, kad vienas iš itin tinkamų smulkių buities darbų, kurį galima patikėti ir mažamečiams vaikams, – atliekų rūšiavimas. „Rūšiuoti buityje susidarančias popieriaus, plastiko, stiklo bei elektronikos atliekas, galima nesunkiai išmokyti ir vaikus.
Žinoma, ne mažiau svarbu vaikams paaiškinti, kodėl toks elgesys yra svarbus, kokius pokyčius nulemia ir kaip jie prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
Pavyzdžiui, tėvai, drauge su vaikais eidami išmesti atliekų, turėtų jiems paaiškinti, kodėl kieme jos yra metamos į kelis skirtingų spalvų konteinerius, kodėl neveikiantys elektronikos prietaisai nešami į parduotuvėje stovinčias specialias dėžes, o stambiajai buitinei technikai išvežti kviečiami surinkėjai“, – teigia L. Ivanauskas.
J. Bortkevičienės teigimu, svarbiausias dalykas – paaiškinti vaikams pagrindinį tokių veiksmų tikslą.
„Vaikams suprantamais pavyzdžiai derėtų pasakoti, kad jų veiksmai, atsakingas elgesys su aplinka, padeda kurti geresnę ir saugesnę ateitį visiems. Jau nuo mažų dienų vaikas turėtų suprasti, kad mūsų planeta rūpintis reikia kiekvienam“, – pasakoja psichologė.
Vaikams lengviau suprantami lengva apčiuopiami rezultatai
Rūšiavimas gali tapti kasdieniu ritualu ar netgi smagiu žaidimu. „Visi suaugusieji ir ypač vaikai, nori suprasti, o dar geriau – pamatyti, savo veiklos rezultatus.
Teisingas atliekų paskirstymas gali būti apdovanojamas pagyrimu ar išskirtinėmis išvykomis į gamtą – tokiu būdu primenant vaikui, kad būtent jis prisidėjo prie to, kad mūsų aplinka bus graži ir saugi.
Žinoma, tėvų vaidmuo čia esminis – jei jie stengiasi tinkamai rūšiuoti buitines ir elektronikos atliekas, žiūri į šį veiksmą atsakingai, vaikai taip elgsis natūraliai“, – mintimis pasidalino EPA direktorius.
L. Ivanauskas pastebi, kad ypač daug klausimų vis dar kelia elektronikos rūšiavimo ypatumai, tačiau ugdyti suvokimą gali padėti netgi vaiko turimi žaislai. EPA iniciatyva atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 20 proc. gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog jiems ar jų šeimos nariams pernai teko išmesti elektroninius žaislus į buitinių atliekų konteinerius.
Be to, kone kas antras mano, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos, tad atkreipti į elektroninių detalių turinčių žaislų rūšiavimo taisykles dar turėtų ir patys suaugusieji.
„Vaikams suprantamą pavyzdį galime pateikti, kai sugedus elektroniniam žaislui ir nusprendus jį išmesti papasakojame, kaip tinkamai tai padaryti ir kodėl tai taip svarbu.
Parodoma, kad, jei esama, svarbu išimti viduje esančias baterijas – jos keliauja į specialiai joms skirtus rūšiavimo konteinerius, kurių gausu prekybos centruose, bibliotekose, darželiuose bei mokyklose. Tuomet žaislą nešame į specialius elektronikos surinkimo konteinerius, iš kurių jie nukeliaus pas patikimus tvarkytojus.
Tuomet žaislas bus saugiai sutvarkytas ar net perdirbtas, jo dalys galimai taps kito žaislo ar prietaiso dalimi.
Tuo tarpu netinkamai išmestas ir į aplinką patekęs vaiko žaislas gali kelti pavojų gamtai ir sveikatai“, – primena EPA atstovas.
