Apklausos rodo, kad daugybė lietuvių patiria stresą tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Stresą ir jo priežastis tyrinėjantis mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Aidas Perminas sako, kad stresą darbe ar savo kasdienėje aplinkoje patiria beveik kiekvienas žmogus, bet į jį reaguoja skirtingai. Vienus stresas veikia gniuždančiai, o kitus kaip tik motyvuoja susitelkti ir lengviau įveikti iškylančius iššūkius.
„Žmogaus reakcija į stresą priklauso nuo jo asmenybės, patirties ir mąstymo būdo“, - pažymi A.Perminas.
Taigi apie stresą, jo priežastis ir įveikimo būdus – pokalbis su VDU doc. A.Perminu, neseniai Kaune surengusiu paskaitą apie streso valdymą projekte „Samsung karta“ dalyvaujantiems jauniesiems krepšinio talentams.
– Koks būtų sąvokos stresas apibrėžimas?
– Pagal klasikinį Hanso Selye apibrėžimą, stresas yra nespecifinė fiziologinė reakcija į bet kokį aplinkos pareikalavimą. Taigi stresas yra prisitaikomoji reakcija, kuri mobilizuoja kiekvieną gyvą organizmą sunkumų akivaizdoje. Kiekvienas žmogus, kaip ir bet koks gyvūnas, streso metu reaguoja vienodai, tačiau žmonės skiriasi pagal tai, kaip suvokia skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, vienam žmogui atleidimas iš darbo gali pasirodyti labai pavojingas įvykis, nes su tuo konkrečiu darbu yra susijusi visa jo šeimos gerovė, o kitam tas pats atleidimas iš darbo neatrodo taip tragiškai, nes jis jau seniai galvojo paieškoti ko nors įdomesnio. Taigi žmogaus reakcija priklauso nuo jo asmenybės, patirties, mąstymo būdo ir t.t.
Teigiama, kad žmogui stresas kyla, kai yra neatitikimas tarp situacijos keliamų reikalavimų ir turimų resursų ją įveikti, o pagal turimus resursus mes visi skiriamės.
– Ar stresas yra didelė problema Lietuvoje? Kaip Lietuva pagal šį aspektą atrodo pasauliniame kontekste ir kokios to priežastys?
– Tiesioginių tyrimų, parodančių Lietuvoje gyvenančių asmenų streso lygį, nėra, tačiau pagal netiesiogines apraiškas, galimas lėtinio streso pasekmes (lėtinių neinfekcinių ligų, savižudybių ir kitokių problemų paplitimą) galima galvoti, kad ši problema Lietuvoje yra svarbi, nors negalėčiau pasakyti, kad šias problemas lemia tik stresas.
– Kokios dažniausios streso, patiriamo darbe, priežastys - pajamos, pripažinimas, įvertinimas?
– Taip, visos išvardintos ir dar daugybė kitų. Stresą gali kelti darbo aplinka: fizinė (pvz., triukšmas) ar psichologinė (konfliktai, patyčios). Streso priežastimi gali būti nesaugumas dėl galimybės prarasti darbą, sudėtingos, neaiškios užduotys, kvalifikacijos trūkumas, konfliktai su administracija ar klientais.
– O kaip dėl streso, patiriamo būnant bedarbiu?
– Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus mato situaciją. Nedarbas gali žlugdyti žmogaus prasmingo gyvenimo siekį, bet gali tapti gyvenimo būdu.
– Kiek streso mažinimas abejose situacijose priklauso nuo paties asmens ir ką jis turėtų daryti?
– Situacijose, kurias galima pakeisti, reikia kažko imtis, kad jas būtų galima išspręsti. Dažnai mes nenorime nieko daryti, nes tai papildomos pastangos, ir laukiame, kol mumis pasirūpins kiti (darbdavys, darbo birža, valstybė, likimas ar pan.). Bet kiti gali mumis ir nepasirūpinti, o tada streso tik daugėja, nes mes tampame priklausomi nuo aplinkybių.
Paradoksali situacija: iššūkiai sukelia stresą, bet iššūkių vengimas stresą dar padidina. Tad racionaliausias kelias – į sunkumus žiūrėti kaip į gyvenimo dalį ir dėti pastangas jiems išspręsti.
Ne visos situacijos pasiduoda mūsų kontrolei, bet tokiose situacijose mes galime kontroliuoti savo reakcijas. Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes sureaguosime, ir tik nuo mūsų priklauso, ar mes stengsimės nusiraminti. Čia gali padėti specialios technikos, bet noriu pabrėžti, kad tik nuo mūsų priklauso, įsisavinsime jas ar ne.
Didžiausia išmintis yra atskirti situacijas, kurios pasiduoda kontrolei, nuo situacijų, kur mes bejėgiai ir belieka tik tvarkytis su savo emocijomis. Stresas yra iššūkis, o įveikti iššūkį be streso - neįmanoma. Stresas yra natūrali prisitaikymo reakcija.
