Inga Smalskienė
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai – ne vieninteliai, dirbantys prastomis sąlygomis, negaunantys užmokesčio už viršvalandžius ir patiriantys stresą.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, kuriame kelios dešimtys šios įstaigos darbuotojų ieškojo teisybės, užverstas ir kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų skundais. Šio skyriaus Darbo ginčų komisija nuo 2013 metų sausio yra gavusi apie 250 prašymų išspręsti darbo ginčą. Skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako, kad iš jų tik keli prašymai yra darbdavių. Pastarieji į inspekciją kreipėsi negalėdami išsireikalauti iš darbuotojų kompensacijos už jų padarytą žalą – pavyzdžiui, sugadintą darbo priemonę, išeikvotą didelį kiekį degalų ir panašiai.
O darbuotojai skundžiasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio, vengimo atsiskaityti nutraukus darbo sutartį bei blogo psichologinio klimato darbe.
Darbo kultūra pasigirti negalime
„Darbo kultūra mūsų šalyje vis dar žema, – atvirai sako Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas R. Trota. – Užsienyje irgi pasitaiko visokių darbdavių, tačiau ten darbuotojams sukurtos geresnės sąlygos.“
„Manau, kad žmonės į užsienį emigruoja ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir geresnių darbo sąlygų, pagarbesnio darbdavių požiūrio į darbuotojus“, – priduria vedėjas.
VDI Panevėžio skyriaus Darbo ginčių komisijai dažniausiai tenka įsikišti į darbdavio ir darbuotojo konfliktą dėl neišmokėto atlyginimo ir priklausančių kompensacijų darbuotojui išėjus iš darbo. Tarp prašančiųjų Darbo ginčų komisijos pagalbos dominuoja statybų ir prekybos sektoriaus darbuotojai.
Darbo sutartį su darbdaviu nutraukę žmonės paprastai dar kurį laiką laukia, kol šis atsiskaitys gražiuoju, ir tik netekę kantrybės kreipiasi į darbo inspektorius.
Pastariesiems pradėjus tyrimą, neretai paaiškėja, jog atsiskaityti vengiančių įmonių ir organizacijų finansinė padėtis yra gana prasta, kai kurios būna ir ant bankroto slenksčio. Pasitaiko, kad darbuotojai net nežino, kiek jiems tiksliai skolingas darbdavys. Tad inspektoriams tenka išsiaiškinti ir tai.
Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą darbuotojo naudai, bet darbdaviui vis tiek piktybiškai vengiant atsiskaityti, darbuotojas gali kreiptis į antstolius ir per juos atgauti priklausančius pinigus. Anot R. Trotos, kad Darbo ginčų komisija stengiasi, kad darbdavys ir darbuotojas skundą išspręstų taikiai. Iš jau išnagrinėtų 200 skundų taikos sutarčių sudaryta beveik 20, pusė prašymų patenkinta, daugiau kaip 80 prašymų patenkinta iš dalies.
Šalies statistika irgi panaši. Trylika darbo ginčų komisijų, veikiančių VDI teritoriniuose skyriuose, iš viso sulaukė per 5 000 prašymų išspręsti darbo ginčą, išnagrinėjo apie 5 000, iš jų 2 000 prašymų buvo patenkinti, o apie 700 prašymų patenkinti iš dalies.
Darbo ginčų komisija, be kurios sprendimo darbuotojas ar darbdavys negali kreiptis į teismą, prašymą išnagrinėja per mėnesį.
Beje, inspektoriai negali pasakyti, kodėl darbdaviai retai kreipiasi į komisiją. R. Trotos teigimu, viena iš priežasčių gali būti ta, jog reikia turėti labai konkrečių įrodymų, kad darbuotojas padarė žalą įmonei.
Stresas sunkiai valdomas
VDI Panevėžio skyriaus Darbo ginčų komisija sulaukia ir darbuotojų skundų dėl darbe patiriamo psichologinio spaudimo, nuolatinio darbdavių keliamo streso. Pavyzdžiui, priekabiauja dėl smulkmenų, grasina sumažinti atlyginimą, išmesti ir darbo.
Tiesa, žmonės dažniau skundžiasi žodžiu nei raštu. Tačiau ir gavus raštišką skundą inspektoriams nėra lengva atlikti tyrimą ir įvertinti skundo pagrįstumą.
„Psichosocialinių aspektų nepačiupinėsi, neapskaičiuosi. Tokie dalykai, kaip psichologinė įtampa, stresas, yra priskiriami prie darbe patiriamos rizikos. Neįvertinti negatyvūs psichosocialiniai reiškiniai yra viena nelaimingų atsitikimų priežasčių darbe“, – sako R. Trota.
Beje, dažniausiai dėl streso darbe kenčia dirbantieji švietimo, medicinos, prekybos srityje.
Kad Lietuvoje darbdavių ir darbuotojų santykiai nėra normalūs, rodo ir balandžio pradžioje atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, jog lietuviai ir graikai yra patys nelaimingiausi darbuotojai Europos Sąjungoje. Net 29 proc. lietuvių nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus jų darbo sąlygos dar pablogėjo. 31 proc. tautiečių prisipažino kenčiantys nuo streso darbe.
Blogiausiai darbo sąlygos vertinamos Graikijoje. Joje esamomis savo darbo sąlygomis patenkinti mažiau negu pusė respondentų (38 proc.).
Kitos šalys, kuriose darbo sąlygomis patenkinta mažesnė dalis respondentų, yra Kroatija (18 proc.), Ispanija (20 proc.), Italija (25 proc.), Bulgarija (31 proc.) Slovėnija, Portugalija ir Rumunija (po 32 proc.), Slovakija (36 proc.) ir Lenkija (38 proc.).
Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje ir Nyderlanduose mano, kad jų šalyje darbo sąlygos geros. Šiuo atžvilgiu pirmauja Danija – joje net 94 proc. darbuotojų yra patenkinti savo darbo sąlygomis. Antrą vietą užima Austrija ir Belgija, kur darbo sąlygomis patenkinti 9 iš 10 darbuotojų. Tik šiek tiek žemesni rodikliai Suomijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje (po 88 proc.). Tyrimo metu ES buvo iš viso apklausta 26 571 žmogus, iš jų 1000 – Lietuvoje.
Su darbu susijęs stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didžiausias gyventojų sveikatos problemas. Stresas yra antra dažniausiai nurodoma su darbu susijusi sveikatos problema Europoje. Stresas neigiamai veikia ir darbo našumą bei kokybę.
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, prasideda Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU–OSHA) koordinuojama kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“. Per šią kampaniją bus skatinama valdyti stresą ir psichosocialinę riziką darbe ir taip mažinti jų daromą neigiamą poveikį darbuotojams, darbdaviams ir valstybei.
Valstybinė darbo inspekcija darbdavius ragina iki šių metų liepos 1 dienos pateikti deklaracijas apie darbuotojų saugos situaciją, darbo vietų atitikimą sveikatos ir saugos norminius aktus.
Paklaustas, kam to reikia, R. Trota atsakė, kad saugias sąlygas darbuotojams deklaravę darbdaviai bus rečiau tikrinami.
