Verslumas – tai revoliucinė veikla. Tai yra troškimas pakeisti pasaulį. Kūrybingumas ir inovacija yra antreprenerystės pagrindas, o šias savybes maitina viskas, kas yra rinkoje: nuo valstybės politikos iki požiūrio į mokslą bei technologijas, nuo teisės ir intelektinės nuosavybės iki demokratijos bei valdžios, nuo ekologijos ir aplinkos iki meno ir žiniasklaidos, rašo „Quartz“.
Tad kodėl kai kurios vyriausybės laiko kai kurias kūrybingumo formas palankesnėmis už kitas, tokias kaip menininkai, politiniai aktyvistai, radikalūs mokslininkai ir žurnalistai? Atsakymas atspindi rinkos subrendimą bei ekonomikos išsivystymo lygį.
Ironiška, kad besivystančiose rinkose, kur socialinės politika yra kartais per mažai išsivysčiusi, valdžia patiki „pagrindinės srovės“ kūrybiškiems verslininkams kurti darbo vietas. Tuo tarpu, jie bando apriboti arba kontroliuoti „nepalankios“ kūrybinės klasės narius. Tai yra blogai, nes pastarieji yra atsakingi už rinkos kultūrinę sielą.
Nesutapimas, kad augančios įmonės, kaip „Airbnb“, „Kickstarter“ ir „ZipCar“, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su menais arba judėjimais, pavyzdžiui, „Užimkime Volstritą“ arba dalijimosi ekonomikos revoliucija.
TED konferencijos metu Johnas Maeda, Rodo salos dizaino mokyklos prezidentas teigė, kad išsivysčiusių šalių galingieji supranta, jog galų gale menininkai taps naujaisiais verslo lyderiais. „Kūrybingumas yra ne vien erdvės užpildymas raudonais sėdmaišiais, antistresiniais kamuoliukais bei spalvotais markeriais – tai tik vaikiški dalykai, - sako J. Maeda. – Kūrybingumas yra sunkus procesas, priverčia atsiverti ir mąstyti vaizdingai. Tai nori daryti daug verslų. O menininkai tai daro.“
Tyrimai rodo, kad kūrybinė klasė, į kurią įeina ir kraštutiniai kūrybiniai žmonės, yra ekonomiškai svarbi net krizių laikotarpiais.
Ar tą patį galima pasakyti apie besivystančias rinkas? Apie tas vietas, kur politikai kelia iššūkius kalbos ir kūrybingų žmonių išraiškos laisvei? Masačiusetso technologijų instituto profesorius Yashengas Juangas atkreipia į MIT Kinijos apžvalgą. Pasak jos, veiksniai lemiantys ekonomikos augimą, kai šalies BVP vienam žmogui yra 500 JAV dolerių ir kai šis rodiklis siekia 5 tūkst. JAV dolerių yra visiškai skirtingi. Esant mažam BVP lengva nukopijuoti kitų šalių technologijas bei produkcijos metodus ir įmesti juos į savo ekonomiką, o požiūris į kūrybingumą nėra toks svarbus.
Faktoriai, kurie lėmė Kinijos augimą pastaruosius dvidešimt metų, ateityje nebeveiks, teigia profesorius. Meno ir interneto kontroliavimas stabdo inovaciją. Kinijos investuotojas Xu Xiaoping „Washington Post“ teigė, kad Kinija dar 20 metų nebus inovatyvi ir liks „klonavimo šalimi“, nes vyriausybė nenori skatinti kūrybingumo ir laisvo mąstymo.
Turkija – dar viena besivystančių šalių žvaigždė. Jos BVP vienam žmogui 2002-2011 m. išaugo daugiau nei trigubai. Paskutinius devynis metus BVP augo vidutiniškai 5,2 proc. Bet dabartinė Turkijos vyriausybė nėra patenkinta. Ji nori, kad Turkijos ekonomika iki 2023 m. patektų tarp dešimties didžiausių pasaulio ekonomikų.
Ar dabartiniai įstatymai, intelektualinės nuosavybės teisės, darbo kodeksas bei demokratija padės Turkijai pasiekti šį tikslą? Valdžia ketina iki 2023 m. padidinti išlaidas tyrimams bei plėtrai ir papildomai skirti 217,4 mln. JAV dolerių. Gal to ir užteks, tačiau, kaip paaiškinti Turkijoje malšinamus studentų protestus. Praeitą mėnesį į Vidurio rytų technikos universitetą valdžią pasiuntė 2 tūkst. policijos pareigūnų, kad šie numalšintų protestuojančius studentus, norėjusius išreikšti save ir teisės į kūrybiškumą.
Turkija taip pat pirmauja pagal prašymus „Google“ pašalinti iš interneto tam tikrą turinį bei yra į kalėjimą uždariusi daugiausia žurnalistų. Ši tarp nepalankių kūrybininkų sukurta baimės kultūra kol kas nepaveikė BVP, bet tai atsilieps ilguoju laikotarpiu.
Tyrimai rodo, kad yra stiprus ryšys tarp kūrybinės visuomenės klasės bei antreprenerystės lygio regione. Menai, dizainas, žiniasklaida bei pramogos gali atlikti kūrybingumo bei verslumo skatinimo regione funkciją. Kol kas besivystančios, beprotiškai greitai augančios ekonomikos nejaučia reikalo skatinti kūrybingumą savo rinkose. Tačiau jos turi suprasti, kad tai, kas jų ekonomikas augino iki šiol, neaugins ateityje.
