Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Vakar į „Šiaulių krašto“ redakciją iš Briuselio (Belgija) paskambino šiaulietis Vytautas Buivydas, kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos protestuotojais Europos Sąjungos sostinėje reikalaujantis vienodų sąlygų visiems ūkininkams. Praėjusių metų lapkritį ūkininkai į Briuselį buvo atgabenę seną traktorių „Belarus“, šį kartą protestavo jaunimas, norintis žemę dirbti savo gimtinėje.
Nenori emigruoti
Vakar ūkininkų protestas tęsėsi keturias valandas. Proteste dalyvavo apie 80 žmonių, iš jų maždaug 60 lietuvių.
Šį kartą į Briuselį atvyko jaunieji ūkininkai, ūkininkų atžalos, 14 studentų iš Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universiteto.
Protestuotojai buvo taikūs – dainavo, šoko. Akcijos dalyviai iš Lietuvos išsiskyrė dominuojančiomis spalvomis: geltona, žalia, raudona.
Ūkininkai, studentai sulaukė žiniasklaidos dėmesio, buvo kalbinami, fotografuojami.
„Didžiųjų šalių ūkininkai degina laužus, apipila pienu. Mes akcentuojame, kad mūsų jaunimas bėga iš savo šalies, o kitos šalys nesidžiaugia imigrantais. Norime Europai pasakyti: jei nenorite imigrantų, sudarykite mums geresnes sąlygas dirbti, mes užsidirbsime savo šalyje!“ – sakė žemės ūkių bendrovėms „Agrowill Žadžiūnai“ ir „Agrowill Eimučiai"(Šiaulių rajonas) vadovaujantis V. Buivydas.
Pasak V. Buivydo, Lietuvai planuojama išmoka – 144 eurai už hektarą, o ES vidurkis yra apie 300 eurų.
„Dėl tokio didelio skirtumo būsime nepajėgūs konkuruoti, kaimas taps nepatrauklus jaunimui. Nesvarbu, kad esame maži. Norime Europai parodyti, kad norime būti vienodi“, – teigia Vytautas.
Tinkamas fonas deryboms
Pagrindinio protesto organizatoriaus – Lietuvos žemės ūkio rūmų – pirmininkas Andriejus Stančikas neabejoja: patys ūkininkai turi kovoti už save ir ateitį. Briuselyje ūkininkai protestuoja savo lėšomis.
„Jaunimas akcijoje sako: „Mes norime būti Lietuvos ūkininkai, o ne senųjų ES šalių paprasti darbininkai.“ Sukūrėme foną, kad mūsų vadovai galėtų išsiderėti kuo geresnes sąlygas žemdirbiams.“
A. Stančikas mano, kad protestai duoda efektą: išmokų problema jau traktuojama kaip baltų problema, į kurią reikia atsižvelgti.
Vakar dieną protestuotojai susitiko ir su Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoju ambasadoriumi Arūnu Vinčiūnu, žemės ūkio atašė Rolandu Taraškevičiumi, kaimo plėtros atašė Mindaugu Palioniu.
Baltijos šalių žemdirbių reikalavimas, kad išmokų lygis jau nuo 2014 metų sausio 1 dienos būtų lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas, yra išsakytas ir bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaracijoje bei Baltijos šalių peticijoje, kurią pasirašė beveik 100 tūkstančių Baltijos šalių piliečių.
Iš Briuselio į Lietuvą protesto dalyviai planuoja grįžti rytoj.
