Operacijos, kai sustabdžius banko „Snoras“ veiklą, jo bankroto administratorius Neilas Cooperis (Neilas Kuperis) atliko dviejų įmonių pinigines operacijas, buvo klaida, sako Vilniaus apygardos prokuroras.
„Veika buvo padaryta, žala taip pat buvo padaryta, bet, kaip žinia, baudžiamoji teisė nėra formali ir turi būti nustatyta asmens kaltė“, - Generalinėje prokuratūroje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Linas Kuprusevičius.
Jis patvirtino, kad tyrimas nutrauktas, nenustačius nei tyčinės veikos, nei veikos dėl neatsargumo.
„Nebuvo nustatyta, nei kad kas nors iš asmenų žinojo, kad tai - neteisėtos operacijos, nei kad jie buvo veikiami tų bendrovių (...). Nėra nei tyčios, nei neatsargumo - be kaltės“, - nurodė prokuroras.
Pasak jo, atliekant pinigų pervedimus, N.Cooperis konsultavosi tiek su tarptautiniais, tiek su Lietuvos advokatais, jis „Snore“ buvo įsteigęs neoficialų paskolų komitetą, kuris sprendė visus su pervedimais susijusius klausimus, jo posėdžiai buvo protokoluojami.
Be to, anot prokuroro, dviejų bendrovių prašymai pervesti pinigus buvo pateikti dar iki banko veiklos sustabdymo.
„Esminis momentas buvo prašymų dėl tų užskaitų gavimo - visi priėjo išvados, kad prašymai buvo gauti iki paskelbus moratoriumą, kol dar nebuvo uždrausta vykdyti operacijų. Buvo laikoma, kad operacija buvo pradėta teisėtai ir ją buvo galima pabaigti“, - sakė L.Kuprusevičius.
Anot jo, vykdant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad operacijos nebuvo teisėtos.
L.Kuprusevičius taip pat oficialiai įvardijo ir dvi įmones, kurių lėšos buvo pervestos, - tai buvusios Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonė „Novotersa“ bei „AviaAM, kuri susijusi su verslininko Vidmanto Žiemelio įmonių grupe.
Pasak prokuroro, „Novotersos“ vienos operacijos užskaitos leistinas dydis viršytas apie 300 tūkst. litų, „AviaAm“ - daugiau nei 900 tūkst. litų.
Anot jo, bankroto administratorius ėmėsi atsargumo priemonių ir po pirmosios užskaitos „Novotersai“ 2012-ųjų sausį, gavęs informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, „ėmėsi veiksmų“ ir netenkino „AviaAm“ prašymo panaikinti 1,5 mln. litų vertės turto įkeitimą, kad nustačius įstatymų pažeidimus ir padarytą žalą, ją esą būtų galima kompensuoti.
Prokuroras taip pat tvirtino, kad sprendimą dėl šios užskaitos priėmė ne pats bankroto administratorius, o jam pavaldūs asmenys.
L.Kuprusevičius taip pat pažymėjo, kad net ir Lietuvos bankas Specialiųjų tyrimų tarnybai negalėjo atsakyti, neįvertinęs visos medžiagos, ar operacijos buvo teisėtos, todėl „matyt, ir bankroto administratorius negalėjo pats įvertinti“.
„Nebuvo nustatyta nė vieno asmens, kuris galėjo pasakyti, ar buvo išreiškęs bent abejonę, kad operacijos prieštarauja įstatymams“, - kalbėjo prokuroras.
Pasak jo, visą daugiau nei 1,2 mln. litų sumą „Snorui“ grąžino bendrovė „Zolfo Cooper Europe“, kurios vyresnysis partneris ir yra N.Cooperis.
Įmonė turi visas teises išsiieškoti šią sumą iš bendrovių, kurioms buvo vykdyti neteisėti pervedimai, tačiau prokuroro žiniomis, tokios procedūros nėra pradėtos.
Jis taip pat patikino, kad N.Cooperio bendrovės geranoriškumas atlyginant žalą nebuvo vienas iš motyvų nutraukti tyrimą.
„Galbūt taip buvo pasiektas vienas iš tikslų, kad žala buvo kompensuota, tačiau tai tikrai nebuvo motyvas nutraukti ikiteisminį tyrimą“, - sakė jis.
Vykdant ikiteisminį tyrimą N.Cooperis du kartus - kovo ir birželio mėnesiais - buvo apklaustas, o pranešimas apie įtarimą jam įteiktas kovo viduryje.
66-erių N.Cooperis šių metų vasarį paskelbė, jog išeina į pensiją ir traukiasi iš „Snoro“ bankroto administratoriaus pareigų, kurias užėmė nuo 2011-ųjų gruodžio 9 dienos.
Šiuo metu naujas administratorius nėra paskirtas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
