Į tokius kaltinimus A. Cininas atsakė, kad „pagal kaltinimą, prokuroro nuomone, 1991 metais nebuvo nei okupacijos, nei karinio konflikto, nei karo, o Ženevos konvencija, kurios pažeidimu buvo kaltinami minėti asmenys, numato, kad ji galioja tik tais atvejais, kai yra nurodytos sąlygos“.
Teisininkas Justinas Žilinskas nurodė, kad argumentai, pateikti teismo sprendime, jam yra suprantami, bet jis ne viskam, kas yra pasakyta, pritaria. Teisininkas Justinas Žilinskas kalbėjo, kad iš dalies nepritaria teismo požiūriui, o pati byla yra labai komplikuota.
„Teisė yra ne matematika – argumentavimo keliai dažnai priklauso nuo to, kokį pasirenki požiūrį. Šiuo atveju teismas pasirinko požiūrį, kuriam iš dalies aš nepritariu. Nepritariu, ką kalbėjo gerb. teisėjas dėl ginkluoto konflikto sąryšio“, - sakė J. Žilinskas.
„Čia yra labai nestandartinė situacija, čia yra labai nestandartinės aplinkybės, tai yra susikirtimas dviejų jurisdikcijų: Sovietų Sąjungos kariuomenė dar buvo, Lietuva jau atkūrė Nepriklausomybę – tai ar mes okupuoti ar neokupuoti?“ – sakė jis.
Primename, kad V. Landsbergis anksčiau „Žinių radijui“ sakė, kad toks teisėjų sprendimas labiau tiktų Rusijos, ne Lietuvos teismui:
„Pirmiausia pagalvojau, kad tai Rusijos teismo nuosprendis, ir tai būtų visiškai suprantama. Pasirodo, kad tai yra Lietuvos teismo sprendimas, ir tada tai yra visiškai nesuprantama. Dabar reikia teisti teisėjus, nes neraštingumas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, didelė kaltė yra ir Generalinės prokuratūros, kuri neteisingai suformavo kaltinimą, ir, aš manau, kad tyčia neteisingai, ir, nors teismas atkreipė dėmesį, prokuratūra nepatikslino (kaltinimo – red.), numatydama, matyt, kad bus toks sprendimas. Bet teismas turi teisę ir pats taisyti. Teismas to irgi nedarė. Čia turi būti labai rimtas tyrimas su teisėjų atsakomybe“, - kalbėjo V. Landsbergis.
