„Kreipimasis jau pasirašytas“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Pasak jo, teisėsauga nori pareikšti įtarimus R.Paksui prekyba poveikiu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka tyrimą, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai prekyba poveikiu.
Tiek R.Paksas, tiek G.Vainauskas savo kaltę neigia.
Po to, kai Europos Parlamentas gauna prašymą dėl neliečiamybės panaikinimo, jis turi būti paskelbtas parlamente. Tuomet jis perduodamas svarstyti atsakingam komitetui, kuris gali iškviesti asmenį paaiškinti savo poziciją. Komitetas taip pat yra įgaliotas užklausti nacionalinių teisėsaugos institucijų papildomos informacijos. Vėliau komitetas motyvuotai pasiūlo - naikinti neliečiamybę ar ne, o galutinį sprendimą balsavimu priima Europos Parlamentas.
Tai ne pirmas kartais, kai Lietuvos teisėsauga kreipiasi į Europos Parlamentą dėl šalies politiko teisinės neliečiamybės naikinimo. Anksčiau Europos Parlamentas yra kelis kartus nusprendęs naikinti neliečiamybę Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui.
Tiriant Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, V.Uspaskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę buvo panaikinęs 2010 metais. Antrą kartą V.Uspskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę panaikino 2015 metais, kai „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Dar kartą neliečiamybė V.Uspaskicui naikinta prokurorams siekiant jį patraukti atsakomybėn už teismo įžeidimą. Prašymų dėl neliečiamybės panaikinimo nagrinėjimas Europos Parlamente užtrunka ne vieną mėnesį ar net metus.
