Dideliuose šiukšlynuose tik benamiai aptinka menkaverčių daiktų – pasiknisus giliau galima rasti abejotiniems projektams išeikvotas dešimtis milijonų litų. Šių metų vasario 10 d. Europos Komisija nusprendė, kad Lietuva ES paramą panaudoja su pažeidimais, todėl pinigų upė iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų bus laikinai užtvenkta. Praėjusių metų pradžioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriumi tapęs Juozas Šiaudinis kone iškart atkreipė dėmesį į vieną projektą, kuris tarsi du vandens lašai panašus į tokius, dėl kurių vykdymo kokybės ir pažeidimų ES valstybėms narėms suspenduojama finansinė parama. Dar 2008 metų liepos 8–ąją tuometinis VAATC vadovas Gintaras Čukauskas ir Kauno įmonės „Kamesta“ generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius pasirašė rangos sutartį Nr.60. Šiuo dokumentu susitarta dėl Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, senojo Kariotiškių sąvartyno uždarymo. Sutarties vertė – 29,139 mln. litų.
Iš ES Sanglaudos fondo buvo numatytas 14,569 mln. litų finansavimas, iš Lietuvos biudžeto – 1,769 mln., o iš Vilniaus regiono savivaldybėms priklausančios bendrovės VAATC – 12,801 mln. litų. Už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus numatytus darbus įsipareigota atlikti per 18 mėnesių, t.y. iki 2010 metų pradžios. Dar metai buvo skirti pranešti apie defektus. Tačiau ši sutartis nėra įvykdyta iki šiol, pinigai panaudoti nežinia kaip, o Kariotiškių sąvartyne jau įvyko dvi didelės avarijos – į gruntą ir apylinkių miškus prasiveržė milžiniški kiekiai dumblo, kurį į Kariotiškes ilgus metus už dyką vežė bendrovė „Vilniaus vandenys“. „Kai kurie Vilniaus politikai mane ėmė klibinti jau nuo praėjusių metų gegužės, nors VAATC pradėjau vadovauti tik sausio mėnesį, – vakar “Respublikai„ sakė J. Šiaudinis. – Jeigu “Kamesta„ Kariotiškių projekto nebaigs iki šių metų birželio, mes privalėsime grąžinti Europai visus pinigus. Kai aš tik pradėjau domėtis, kur dingo pinigai, man kone atvirai ėmė sukioti rankas...“ Valstybės ir ES pinigai prasmenga sąvartynuose". RESPUBLIKA
Europos komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis. Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai. Mat mūsų valdininkų sumanytos paramos gavimo taisyklės – painios ir neracionalios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Živilės Bagdonaitės teigimu, būtent pačių lietuvių susigalvotų reikalavimų gausa ir pakišo koją mūsų šaliai. „Manau, kad tik nedidelė dalis tų pažeidimų galėjo būti tyčiniai. Dauguma greičiausiai padaryta dėl labai painaus Viešųjų pirkimų įstatymo ir vieningo jo nuostatų taikymo išaiškinimo nebuvimo“, – sakė ji.
LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovo Edgaro Stankevičiaus teigimu, pernelyg painus įstatymas stabdo mokslo plėtrą, taip pat prarandamas laikas dėl ilgai trunkančių pirkimų procedūrų, todėl „daugiametis įdirbis vien dėl Lietuvos biurokratijos gali tapti bevertis“. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas irgi griežtai kritikuoja viešųjų pirkimų tvarką. „Įstatymas katastrofiškas, sistema nerangi, todėl Lietuvos rektorių konferencija Ūkio ministerijai nusiuntė kreipimąsi ir siūlo pakeitimus, palengvinančius mokslinę veiklą, kai tam pritraukiamos ES lėšos“, – teigė rektorius. Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7,131 mlrd. litų. Didžiausia dalis skiriama ekonomikai ir moksliniams tyrimams – 4,3174 mlrd. litų. Lietuva yra trečioje vietoje tarp ES šalių panaudojant fondų lėšas – ją lenkia tik Airija ir Švedija. „ES parama: įkliuvome į savo paspęstus spąstus“. KAUNO DIENA
Net 100 mln. mokesčių mokėtojų litų nėra priežastis prokuratūrai ir policijai pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Būtent tiek pinigų išleista Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijai. Nors jis jau virtęs duobėmis ir skylėmis, kaltųjų net nemėginama ieškoti. Negana to, sostinės politikai ir valdininkai aiškina užsakantys vieną po kitos ekspertizes, o laikas nenumaldomai bėga. Baigsis garantinis darbų terminas ir visi galai būtų suslėpti. Reprezentacinės sostinės gatvės rekonstrukcijos nuo Katedros aikštės iki Vasario 16–osios gatvės garantinis terminas jau pasibaigęs, todėl skylių lopymas yra nebe rekonstruotojų, o savivaldybės galvos skausmas. Ruožo nuo Vasario 16–osios gatvės iki senojo Žvėryno tilto prie Seimo rūmų garantinis terminas baigsis kitų metų lapkritį. Tačiau daroma viskas, kad ir jis sulauktų senaties be jokių finansinių pasekmių darbų vykdytojams, užsakovams ir kontrolę vykdžiusiems valdininkams.
Istorija prasidėjo dar 2002–aisiais, kai tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas sumanė puikiai išsilaikiusį Gedimino prospekto grindinį pakeisti naujomis trinkelėmis. Visos gatvės rekonstrukcija buvo suskirstyta į 3 etapus. Bendra kaina – 104 mln. litų, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį šios sumos kainavo prospekto grindinys. Darbus atliko bendrovė „Luidas“. Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008 metų lapkričio 6–ąją, darbams suteikta vos 5 metų garantija. Tačiau jau po pirmosios žiemos ėmė lįsti brokas... „100 mln. afera laukia nesulaukia senaties“. RESPUBLIKA
Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos. Šįmet renginyje išskirtinai daug dėmesio parodyta žemaičių amatininkams, pristatantiems Vakarų Lietuvos tautodailės kūrinius, papuošalus, rakandus bei gausų kulinarinį paveldą. Apstu buvo ir žemaitiškų renginių – šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje net buvo aukojamos žemaitiškos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones, vyko teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį ir įvyko Žemaičių dienų atidarymas. Tiesa, daugelis mugėje sutiktų vilniečių piktinosi, kad šiųmetinė mugė – dar brangesnė negu pernai, net ir už smulkiausią niekutį prašoma 15–20 litų. Po savaitės mugė vyks ne tik Kaune, bet net Airijos sostinėje Dubline. „Kaziukas viliojo, kainos baidė“. VAKARO ŽINIOS
Sekmadienį sostinėje pasibaigusios turizmo parodos „Vivattur“ rengėjams koją pakišo Vilniaus senamiestyje visą savaitgalį šurmuliavusi Kaziuko mugė. Užuot traukusi į parodų centrą „Litexpo“, esantį palyginti nuošaliame Lazdynų mikrorajone, dažna šeima rinkosi pavasario pradžios linksmybes mugėje. Juolab kad kelionių išpardavimų banga nuūžė gerokai iki parodos, tad nugvelbti kokią naujieną už palankią kainą per „Vivattur“ lieka vis mažiau galimybių. Nors parodos rengėjai tikino, kad parodos plotas nesusitraukė, dalyvių skaičius išaugo, o lankytojus jie dar tik skaičiuoja, plika akimi matyti, kad užmojai menksta. Pavyzdžiui, kur kas mažiau savo paslaugas reklamavo kaimo turizmo sodybos. Anot turizmo specialistų, paroda išsikvėpė. „Vivattur“ diagnozė: išmonės stygius". LIETUVOS RYTAS
Praėjusią savaitę Rygoje įvyko neeilinis protestas – prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pastato ir jo viduje piketavo Rygos sodininkų draugijos atstovai, pasipiktinę savo teisių ir laisvių suvaržymu. Piketuotojai piktinosi, kad leidžiama prekiauti vos keliomis rūšimis pomidorų sėklų, – ir tik tomis, kurios įrašytos į Europos Sąjungos registrą. Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo Evaldo Zigmo Čijausko teigimu, mūsų šalies tarnybos delegacija irgi domėjosi piketuotojų reikalavimais Rygoje. Pasak specialisto, individualiam naudojimui nedraudžiama auginti į Europos Sąjungos šalių nacionalinius ar bendrąjį Europos registrą neįrašytų veislių sėklas. Tačiau prekiauti turguje ar kitur pardavinėti, jas dauginti ar platinti draudžiama. Taip saugomos selekcininkų teisės.
Sėklininkystę reglamentuoja Sėklininkystės įstatymas. Kiekvienas mėgėjas gali prekiauti sėklomis, bet tik tuomet, kai jos įrašomos į nacionalinį veislių katalogą arba į Europos Sąjungos bendrąjį sėklų registrą, tada sėkla tampa legali ir apsaugota. Tuo tarpu nelegaliomis sėklomis prekiaujantys sodininkai gali būti nubausti bauda nuo 300 iki 500 litų, o juridiniai asmenys – 1 000–2 000 litų siekiančiomis baudomis. RESPUBLIKA
Sekmadienį per kelią Šilutė–Rusnė pradėjęs bėgti vanduo paskelbė, kad pamaryje prasidėjo pavasarinis potvynis. „Taip. Jau galima sakyti, kad prasidėjo potvynis. Apsemtas kelias į Rusnę yra tarsi ženklas, kad jis prasideda“, – vakar „Respublikai“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Jo teigimu, apsemti du kelio ruožai, iš viso beveik 400 metrų. Tačiau juose vandens lygis siekia tik iki 5 cm centimetrų, tad automobiliams jokių didesnių problemų nėra. „Padėtis kontroliuojama. Mūsų tarnybos visiškai pasiruošusios potvyniui. Kai vandens gylis ant kelio pasieks 20 cm, pradėsime žmones kelti specialia transporto priemone. Tačiau kol kas niekas iš gyventojų jokios pagalbos neprašė“, – tvirtino R. Renčeliauskas. Per pastarąją parą Nemunas ties Panemune pakilo tik 6 cm ir dabar jo lygis siekia 417 cm, o stichinė riba yra 720 cm. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS
