- Taip. Šia prasme Andrius Kubilius, kuris kalbėjo apie konkurenciją, yra teisus, nors su juo istorija ir nesusijusi. Reikalo
„barzdota“ pradžia yra 2007 metai. Tada du trečdaliai švietimo darbuotojų profsąjungos susivienijimų pamanė, kad pirmininko Alekso Bružo ir jo pavaduotojo veikla yra neskaidri. Kalbama pirmiausia apie finansinę veiklą ir netinkamus vadovavimo metodus. Vadovui buvo pareikštas nepasitikėjimas, į tai nebuvo kreiptas dėmesys. Tuomet buvo kreiptasi ir į prokuratūrą dėl viešojo intereso. Atsakydamas vadovas ėmėsi valinių sprendimų išmėtydamas žmones iš organizacijos. Taip profsąjungų pasidarė dvi. Tai labai supaprastinta schema.
- Oponentai teigia, kad esate valdžiai lojali ir iš esmės fiktyvi profsąjunga, kuri tik kartais plagijuoja anos profsąjungos pasiūlymus. Kokie jūsų komentarai?
- Palyginkite mūsų ir jų interneto tinklalapius (LŠDPS ir LŠMPSF) – pamatysite skirtumą. Neturiu net ką komentuoti. Jie net teigia, kad veikiame tik pietryčių Lietuvoje, kai iš tikrųjų veikiame ir Šiauliuose, ir Panevėžy, ir Kaune, ir Visagine. Neturime organizacijų tik Žemaitijoje. Teikiame pasiūlymus kiekvienu mokytojams aktualiu klausimu. Priklausome Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) ir vasaros pradžioje, kai biudžetinių organizacijų darbuotojams ketinta mažinti bazinį mėnesio atlyginimą (BMA) nuo 128 iki 115 litų, juos sutelkėme, inicijavome protestus. Prasidėjo net bado akcija ir vyriausybė atšaukė sprendimus. Paskui visą vasarą vyko derybos su vyriausybe dėl BMA, o vėliau su Švietimo ministerija – jau dėl taupymo planų švietimo srityje.
Tiesiog privalau replikuoti į teiginį, kad būtent mūsų profsąjungos veikimo regione esą toleruojama situacija, kai, pažeidžiant Darbo kodeksą, rugsėjį buvo taikomas mažesnis BMA. Mes, kiek išsiaiškinom pažeidimus, derėjomės su merais ir savivaldybėmis – vienur sėkmingai, kitur ne. Kaip viskas vyko Telšiuose ar kitur Žemaitijoje – neradome jokios viešos informacijos.
- Bet vyriausybės atžvilgiu jūs esate nuosaikūs? Kame tie skirtumai, jei atmetus asmeniškumus?
- Sakyčiau, kad esame racionalesni. Visi reiškiniai, taip pat ir profsąjunginė veikla, turi savo dėsningumus. Tam tikrais principais grindžiamas ir bendravimas. Visus konfliktus spręsti pradedama nuo pašnekesių ir tik tuomet, kai nebesišnekama, pradedama „daužyti snukius“. Mes tokio principo ir laikomės. Pamenate garsiuosius 2008-ųjų streikus? Jei įdėmiai pasižiūrėtumėte, pats sumanymas streikuoti atsirado tada, kai prasidėjo mūsų ir kitų profsąjungų derybos dėl didesnio atlyginimo. Tų derybų dėka buvo priimta ilgalaikė mokytojų atlyginimų didinimo programa ir padidėjo atlyginimai.
- Tai manote, kad atlyginimai buvo didinami dėka derybų, o ne todėl, kad buvo iškovoti per streikus?
- Šitaip nesakau. Kai prasidėjo derybos, prasidėjo gąsdinimai streikais. Kovo 5 dieną buvo pasirašyta programa ir panašiai tuo metu prasidėjo neterminuoti streikai. Čia dabar sunku pasakyti – kieno dėka ir kas turi teisę pasikabinti medalį – ne tai svarbiausia. Mūsų žmonėms tiesiog atrodė, kad, jei vyksta derybos, apie streikus kalbėti nėra prasminga.
- Jūs deratės su vyriausybe ir mėginate ieškoti sutarimo. Esate patenkinti savo iškovojimais?
- Nepavadinčiau to iškovojimais. Tiesiog – faktas: mūsų derybų dėka, iki šios dienos mokytojų atlyginimo koeficientas nėra sumažintas, nors tokių planų buvo. Totalaus algų mažinimo fone, manyčiau, tai yra pliusas – mažesnė blogybė. Praėjusią savaitę buvo susitikimai su vyriausybe ir Švietimo bei mokslo ministerija. Mūsų kolegos iš konkuruojančios profsąjungos juos ignoravo, nes juos esą apgaudinėja, neįsileidžia ir pan. Tai net nebuvo derybos, o tik pasikeitimas nuomonėmis. Rengiame konkrečius pasiūlymus ir laikomės pozicijos, kad taupyti galima ir nemažinant atlyginimų.
- Tai čia jūs sutinkate su LŠDPS? Taupyti galima nemažinant algų?
- Taip – visiškai. Dar praėjusių metų rugpjūtį pateikėme 15 pozicijų pasiūlymus, kaip sutaupyti virš 250 milijonų litų. A. Kubilius buvo įpareigojęs G. Steponavičių tai aptarti. Ministras aptarimo išvengė.
- Tai norite pasakyti, kad realus mokytojų atlyginimas nėra sumažėjęs? Kaip yra imant vidutinius skaičius?
- Kai kalbame apie atlyginimą, mes remiamės Statistikos departamento duomenimis. Jis priklauso nuo pamokų skaičiaus – jei aš turiu per pus mažiau pamokų, nei pernai metais – gaunu dvigubai mažiau, bet tai ne dėl vyriausybės sprendimų. Mūsų nuomone, statistika rodo, kad jis praktiškai nėra sumažėjęs. Nei darbu užmokesčio koeficientas, nei BMA kol kas nėra sumažinti . Bent ii spalio pirmos dienos. Nuo šios datos bus bazinis dydis sumažės penkiais procentais.
- Bet yra gerai žinoma, kad sumažinimas vyksta skiriant mažiau valandų, jungiant klases, apkarpant priedus už sąsiuvinių taisymą, auklėjamąsias klases ir kt.
- Taip. Kolegos iš konkuruojančios profsąjungos teigia, kad taip algos mažėja iki 20 proc., bet tai yra tam tikros ribos, kurios priklauso ne nuo vyriausybės, o nuo konkrečios savivaldybės ir nuo konkrečios mokyklos vadovo. Tad mitingai organizuojami dėl pritemptų ir spekuliatyvių dalykų. Šiuo atžvilgiu, advokataučiau Švietimo ir mokslo ministerijai.
- Tai ką manote apie nacionalinį susitarimą?
- Nuo pat pradžių manėme, kad profsąjungai gal ir nederėtų pasirašyti dokumento, kuriame aptarinėjami valstybės finansai ir verslo sąlygų gerinimas. Tai – ne mūsų biznis. Susitarimas mūsų nuomone, reikalingas, bet tikrai ne tokio formato. Po paskutinio vyriausybės žingsnio, kada vyriausybė, be profsąjungų – vienašališkai, patvirtino ir pateikė Seimui biudžetą, bet koks susitarimas atrodo beprasmis. Valstybė formuoja biudžetą vienašališkai, o kalba, kad reikia dėl kažko tartis. Susitarimo projekte nėra nė žodžio apie tolesnį biudžetininkų atlyginimų mažinimą. Vienintelis sakinys, kad nuo šių metų rugsėjo pradžios iki 2011 sausio 1 dienos bus mažinama aštuoniais procentais, kas jau yra padaryta. Biudžete gi, numatoma sumažinti papildomai. Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio paklausėme – ar suderinami šie pasiūlymai – jis įrodinėjo, kad taip. Mat susitarime numatoma 10 procentų sumažinti viešojo valdymo darbuotojų skaičių, o esą tai reiškia – sumažinti ir darbo užmokesčio fondą. Va taip manipuliuojama sąvokomis.
- Jūsų, kaip sakote, nuosaiki ir racionali profsąjunga gauna pinigus iš vyriausybės?
- LPSK, „Solidarumas“ ir Darbo federacija nuo 2006 metų dalyvauja socialinės partnerystės programoje. Biudžete yra skirta pinigų socialinės partnerystės vystymui. Pats A. Bružas, kol dar nebuvo skilusi profsąjunga, priklausė konfederacijai ir gaudavo, pagal narių skaičių, pinigų renginiams. Kalbant apie mūsų profsąjungą, mes vienerius metus pasinaudojome šia programa ir gavome devynis tūkstančius litų. Ar būtų šios lėšos skiriamos, ar ne – profsąjungos veiklos tai nepakeistų.
- Ar pritariate kritikai, kurią, švietimo sistemos atžvilgiu išsako jūsų kolegos, jei kalbėtume ne vien apie finansinę pusę? Ar nėra tiesa, kad taupoma ugdymo sąskaita? Ar tikrai tiesa, kad dabartinė švietimo sistema rengia tik Europos juodadarbius?
- Taip. Ugdymo procese daug chaoso, švietimo reforma tapo nuolatiniu procesu, pedagogai ir mokiniai nuolat laukia naujų eksperimentų. Vaikų ir tėvų teisės nesuderintos su jų pareigomis, o pedagogams lieka tik pareigos. Čia – viskas tiesa, bet tai problemos, kurios atsirado ne šiandien.
Portalui Balsas.lt LŠDPS pateikė dokumentus, rodančius, kiek, "visai be vyriausybės kaltės" sumažėjo atlyginimai.
