Diana JANUŠAITĖ Lietuvos profesinių sąjungų paskirtis – ginti darbuotojų teises. Tačiau šiandien jų veikla nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti. Manoma, kad taip yra dėl menko profesinių sąjungų narių skaičiaus. Jas sudaro tik 5-10 proc. dirbančiųjų. Deja, pokyčių į gerąją pusę vis dar nematyti. Susirūpinimą kelia ir tai, kad šalies Vyriausybė nesistengia rūpintis mažiausiai uždirbančiais bei kuria naująjį Darbo kodeksą, kuriame naikinamos socialinės garantijos.
Darbuotojai bijo netekti darbo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad profsąjungų neefektyvumą lemia mažas pilietinis aktyvumas.
„Žmonės nesitiki, kad gali kažkam daryti įtaką, arba bijo, jog į juos nebūtų žiūrima kaip į išsišokėlius. Arba baiminasi netekti darbo, arba administracinio poveikio sankcijų“, – sako A. Černiauskas.
Anot jo, padidėjusi emigracijos banga, požiūris į profsąjungas kaip sovietinį reliktą taip pat nesuteikia daugiau pasitikėjimo jomis. Neatmeta galimybės, kad galbūt dėl to kalti ir patys profesinių sąjungų atstovai. Gal jie nėra pakankamai aktyvūs, gal galėtų geriau dirbti ir atstovauti dirbančiųjų interesams.
Pirmininkas pastebi, kad bėgant laikui požiūris į dirbantįjį ir reikalavimai jam keičiasi: „Profsąjungoms reikėtų globalizuotis, sekti kitų valstybių pavyzdžiu. Domėtis, kaip viskas vyksta kitose šalyse, ir semtis naujos patirties.“ A. Černiausko teigimu, dalis darbdavių vertina darbuotoją ir supranta, kad nuo jo priklauso kuriama pridėtinė vertė, būsimas pelnas. Todėl gerbia darbuotoją, stengiasi sukurti kuo geresnes darbo sąlygas. Tačiau dalis darbuotojų vis dar norėtų, kad darbdavių mentalitetas keistųsi, kad jis į darbuotoją nežiūrėtų kaip į darbo priemonę, o būtų socialinis partneris, draugas, kolega.
Siūlo dirbti ilgiau už tą patį darbo užmokestį
Paklaustas, ką mano apie mokslininkų, ekspertų siūlomus pakeitimus Darbo kodekse, konfederacijos pirmininkas atsakė, kad tokius siūlymus vertinti sunku, nes jie žinomi tik iš klausos, nes jie dar nėra oficialiai įteisinti ir nuolat keičiasi. „Baugina tai, kad naujieji pakeitimai tarsi slepiami po dūmų uždanga – tuščiomis diskusijomis apie mokesčių pseudoreformą ar skandaliukais apie 5 milijonus, išleistus „kreiviems“ ekspertams. Sąmoningai ar ne, tačiau viešuose pristatymuose toks svarbus dokumentas pateikiamas atskiromis dalimis, todėl neaišku, kas ir kuo keičiama, neįmanoma susidaryti bendro jo vaizdo“, – akcentuoja A. Černiauskas.
Pirmininkas tvirtina, kad naujasis Darbo kodeksas darbuotojams vienareikšmiškai būtų nenaudingas: nekontroliuojami taptų darbuotojų viršvalandžiai, pablogėtų ne tik priėmimo, bet ir atleidimo iš darbo sąlygos, nebeliktų papildomų atostogų už darbo stažą.
„Lietuva didžiuojasi augančia pramone ir investicijomis. Tačiau kokia kaina tai daroma? Reikia analizuoti priežastis, kodėl esame pigiausios darbo jėgos šalis. Siūlomas nereguliuojamas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas verstų darbuotojus dirbti ilgiau už tą patį darbo užmokestį, praktiškai nemokant už dirbtus viršvalandžius“, – sako A. Černiauskas.
Tokie skauduliai, kaip darbo valandų ilginimas, išeitinių mažinimas, ne vieninteliai. Norima atsisakyti ir rašytinių sutarčių. Be to, nuolatines darbo sutartis norima pakeisti terminuotomis darbo sutartimis. Nekyla jokių abejonių, kad tai padarytų didelę žalą darbuotojams ir dėl to kiltų siaubinga darbuotojų kaita.
Darbo jėgą siekia padaryti pasyvią
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovų nuomone, vengiant derybų kolektyvinių sutarčių pasirašymo įmonėse ir ekonominės veiklos šakų lygmenyje, pažeidžiamos darbuotojų teisės. Tokiu būdu sudaromos prievartinės vergiškos darbo sąlygos, dempinguojama darbo jėgos kaina, skatinama nesąžininga konkurencija, dėl ko nukenčia paslaugų kokybė ir pats verslas.
Dėl to, kovojant už savo teises, žmonėms nelieka nieko kito, išskyrus streiką.
Tačiau dabar siūloma, kad dėl streiko paskelbimo balsuotų tik profesinių sąjungų nariai, o jam pritarus streikuoti galėtų visi darbuotojai. Peršasi išvada, kad taip siekiama darbo jėgą padaryti pasyvią ir bejėgę. Galiausiai, netekę laisvės streikuoti, darbuotojai leisis išnaudojami arba emigruos.
Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Viktoras Miškūnas taip pat pritaria minčiai, kad siūlomi pakeitimai Darbo kodekse – nelogiški.
„Tokie dalykai nepriimtini. Darbo dienos ilginimu tarsi norima atsiimti už darbo užmokesčio kėlimą. Darbdaviai ir taip dažnai pažeidinėja Darbo kodekso nuostatas. Jeigu dar išeitines sumažins, tai čia jau bus piktybiškai nepaisoma jokių normų“, – piktinasi V. Miškūnas.
Skatina darbuotojus aktyviau kovoti už savo teises
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko Juozo Neverausko teigimu, daugelyje Lietuvos vietų į darbuotoją žiūrimą kaip į vergą, o kartais net su panieka.
Anot jo, situacija pasikeistų, jei patys profsąjungų nariai taptų aktyvesni ir dažniau kovotų už savo teises. „Lietuviai nori turėti viską, kad jaustųsi gerai, tačiau dėl to nenori nieko daryti. Lengva tiesiog pasakyti: aš nepasitikiu profsąjungomis, politinėmis partijomis, visuomenės veikėjais, todėl nieko nedarysiu. Kol visi taip mąstysime, nieko nepasieksime“, – pabrėžia J. Neverauskas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie siūlomus pakeitimus Darbo kodekse, federacijos pirmininkas kalba atsargiau. Pasak jo, kol viskas nėra oficialiai surašyta juodu ant balto, išvadas daryti anksti.
„Geriau neburkime iš kavos tirščių, palaukime, kol tokie siūlymai bus reglamentuoti“, – sako jis. Vis dėlto, paklausus pirmininko nuomonės apie tai, ar būtų teisinga ilginti darbo valandas ir mažinti išeitines, jis neišlaikė ir išsakė savo nuomonę.
„Tai nesuvokiami dalykai. Siūloma reglamentuoti tik poilsio valandas, o darbo diena gali tęstis ir iki dvylikos valandų. Ką tuomet reikėtų daryti jaunai šeimai, jei abu tėvai dirba? Kur jiems palikti vaiką, ieškoti kito darbo? Su tokiais pakeitimais mes sulauktumėme dar papildomos emigracijos bangos. O šiuo metu tam tikros srities darbuotojų ir taip trūksta. Galiausiai, priimdami nelogiškus sprendimus, sukursime jiems papildomą stimulą pasitraukti į tas vietas, kur su žmogumi elgiamasi žmoniškai“, – sako J. Neverauskas.
