„Mes, „Sandrauga“, visiškai nedėjome parašų. Jumis apmelavo, nes jūs nepažiūrėjote paprasčiausiai to akto, patikėjote, ką jums pasakė. Žinote, kartais būna, pasitaiko, kad apgauna ir jumis“, - BNS sakė profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknius.
Anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija klaidina visuomenę, teigdama, kad susitarimą pasirašė visi Trišalės tarybos dalyviai, todėl suderinti teiginiai nebegali būti ginčijami.
„Jie aiškina, kad visi pasirašė ir dėl to niekas neturi teisės ginčytis. Tai yra absurdas, nesąmonė gryna. Mes važiuosime ir aiškinsime, o jie sakys, kad dėl visko jau sutarta, taškas“, - piktinosi K.Juknius.
Jo teigimu, susitarimas, kuriame įtvirtinamos Darbo tarybos, yra „profesinių sąjungų gėdos aktas“.
„Negalime pritarti susitarimams, prieštaraujantiems nacionaliniams teisės aktams, teisingumo principams, privalomoms vykdyti ES direktyvoms, socialiai atsakingam prezidentės veto ir pagrindiniam mūsų, profesinių sąjungų, tikslui - dirbančiųjų atstovavimui ir gynimui. Manome, kad dėl 60 valandų darbo savaitės, suminės darbo laiko apskaitos nekontroliuojamo taikymo, profesinių sąjungų funkcijų atidavimo darbo taryboms ir kitų punktų, profesinės dar labiau susilpninamos. Socialinio dialogo skaidrumą kompromituoja ir tai, kad Trišalė taryba kategoriškai atsisako įvesti narių rotaciją“, - BNS atsiųstame pranešime tvirtino K.Juknius.
„Mes pralaimėjome visose situacijose ir blogiausia tai, kai susilpninome ir taip silpnas profesines sąjungas“, - BNS pridūrė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trečiadienį pranešė, kad paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje buvo susitarta dėl atostogų reglamentavimo, teisės į nedarbo išmoką, maksimalaus darbo laiko ir darbo, apskaitos, darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo, dėl informavimo ir konsultavimo, taip pat dėl kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkami nariai į Trišalę tarybą.
Vis dėlto, bendrų pozicijų nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų.
Be to, papildomai pavyko sutarti dėl darbo arbitražo sprendimų nevykdymo maksimalaus baudos dydžio, dėl to, kad darbo arbitražą galima inicijuoti abiejų pusių sutarimu, dėl darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokos grąžinimo, dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamo darbo pobūdžio grąžinimo.
Susitarus dėl didžiosios dalies ginčytinų klausimų, pakeitimų projektas dėl priimto, bet dar neįsigaliojusio Darbo kodekso bus teikiamas Seimui svarstyti. Atidėtas naujasis Darbo kodeksas turi įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, galiojimą.
