Prof. A. Vilkelienė: darbas universitete man leidžia sieti pedagogikos teoriją su praktika

Alytaus muzikos mokyklos direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Aldona Vilkelienė sako, kad visi 2013-ieji metai (taip pat ir vasara) atiduoti mokslui ir darbui. Kai jie baigsis, ir jos vadovaujama doktorantė sėkmingai apgins disertaciją, kai mokyklos darbuotojai laiku gaus atlyginimus, o studentai jausis tvirtai prieš egzaminų sesiją, kai A. Vilkelienės šeima būdama geros nuotaikos susės prie šv. Kalėdų stalo, dėstytoja teigia galėsianti sakyti, kad metai buvo geri. „Bet to reikia palūkėti dar keletą savaičių,“ – sako A. Vilkelienė. 2006 m. buvote įvertinta Metų mokytojo premija. Kaip manote, ar norint tapti geru mokytoju reikalingas pašaukimas? Reikia mylėti žmogų, turėti kantrybės ir suprasti savo profesijos išskirtinumą. Jūs esate Alytaus muzikos mokyklos direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja, socialinių mokslų daktarė. Gal galėtumėte papasakoti, kuo skiriasi darbas mokykloje ir universitete? Mokykla, kuriai vadovauju penkerius metus, yra mikrovisuomenė, trapus meno pasaulis šiandieninėje rūsčioje realybėje. Jame direktorius turi balansuoti tarp racionalaus, ūkiško, skaičiuojančio ir planuojančio vadovo iki spontaniškai besidžiaugiančio ar nebijančio pasidalyti savo nerimu su kolegomis mokytojais. Muzikos mokyklą mokiniai lanko nuo penkerių metų, o vyriausiam suaugusiųjų skyriaus dalyviui – virš penkiasdešimt metų. Šiuo metu turime 580 mokinių, kuriuos moko apie 50 pedagogų. Malonu, kad beveik pusė pedagogų yra šios mokyklos auklėtiniai, o penktadalis jų Lietuvos edukologijos universitete baigė magistrantūros studijas. Nuo 1997 metų muzikos gali mokytis ir specialiųjų poreikių mokiniai, turintys įvairių sutrikimų. Tokiais atvejais muzikos mokymas derinamas su muzikos terapija. Darbas universitete man leidžia sieti pedagogikos teoriją, edukologijos mokslo tyrimus su praktika. Žinodama nūdienos mokyklos aktualijas, s tudentams – būsimiesiems mokytojams – pateikiu pavyzdžių, probleminių situacijų sprendimo būdų. Su kuo įdomiau dirbti – su vaikais ar būsimaisiais mokytojais? Dirbti savo darbą yra visada įdomu. Negaliu lyginti, nes abi grupės labai skirtingos. Ko išmokstate iš savo studentų? Mano studentai – būsimieji meno dalykų mokytojai. Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ateina sąžiningų, labai atviros širdies, kūrybingų žmonių, besidominčių savo profesija. Paskaitose kalbame apie ugdymo kasdienybę, kartu ieškome atsakymų, diskutuojame... Kuri pamoka Jums mokykloje buvo mieliausia? O kurios labiausiai nemėgote? Labai mėgau lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, nes nuo vaikystės skaičiau knygas. Na, dar mėgau ir fiziką. Gal todėl, kad fizikos mokytoja Mirga Skakunova buvo labai reikli ir talentinga pedagogė. Jos dėka fizika man tapo mokslu apie tai, kas vyksta gyvenime, aplinkoje. O braižyba man buvo kančia, ypač tada, kai reikėjo daryti brėžinių, naudojant tušą ir plunksną. Mokytojas mane vadino „mano braižytoja“, žinoma, ironiškai. Jūs esate vienintelė profesorė Alytuje... Iš Alytaus yra kilę nemažai profesorių, tiesiog jie dirba kitur. Drauge su kolegomis esame subūrę Alytaus krašto mokslininkų draugiją „Vizija“. Renkame duomenis apie mokslinį laipsnį apgynusius ar pedagoginius vardus įgijusius kraštiečius. Jau išleidome pirmą enciklopediją, kurioje yra beveik šimto kraštiečių biografijų. Praėjo keleri metai, ir jau pastebime, kad galima leisti papildytą leidimą, nes atrandame vis daugiau iš Alytaus kilusių mokslininkų.