Valstybės kontrolės atliktas auditas, kaip Lietuvoje ginami vaiko interesai ir saugomos jo teisės, atskleidė, kad problemoms spręsti trūksta ir išteklių, ir koordinavimo. Su socialinės rizikos šeimomis dirbantys rajono ir miesto vaiko teisių apsaugos specialistai pabrėžia, kad tokioms šeimoms ir jose augantiems vaikams labiausiai stinga socialinių paslaugų.
Nėra teisininko ir psichologo
Kaip teigė Panevėžio rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė, keturiems specialistams tenka 8700 vaikų, tai yra vienam – per du tūkstančius, tačiau realiai kur kas daugiau. Sodų bendrijose, kurios yra rajono Savivaldybės teritorijoje, gyvena daug šeimų, registruotų mieste.
„Aišku, būna ir atvirkščiai, kad rajone registruotos šeimos faktiškai gyvena mieste, bet daugiau yra tokių, kurie įsikūrę rajone, bet registruoti mieste. Ypač daug socialinės rizikos šeimų gyvena sodų bendrijose“, – „Sekundei“ teigė N.Stakytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numačiusi įsteigti papildomus 43 etatus savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose, tačiau, anot N.Stakytės, rajono Savivaldybė jų nesulauks. Tai palies tuos skyrius, kurių priežiūroje – per 10 000 vaikų. Tačiau toks papildomas etatas būtų labai reikalingas, ypač trūksta teisininko, psichologo.
„Labai reikėtų teisininko etato, dabar teismuose vaikams atstovauja mūsų specialistės, bet dažnai susiduriama su tam tikrais tėvų valdžios apribojimo, atstovavimo vaikui teismuose klausimais. Tam reikalinga teisininko konsultacija“, – kalbėjo vedėja.
Pasak jos, kad labai reikalingas ir psichologas. Nors rajone yra Pedagoginė-psichologinė tarnyba, ji teikia daugiau su mokymusi susijusią pagalbą, bet specialisto, kuris padėtų vaikui tėvų skyrybų atveju ar teismuose, nėra.
„Pasvajojame ir apie mobiliąją grupę, kuri galėtų suteikti pagalbą ar priežiūrą socialinės rizikos šeimoms po vaiko teisių specialistų ir seniūnijų socialinių darbuotojų darbo valandų. Rengiamas įstatymas, kad vaikų iki septynerių metų negalima būtų palikti vienų namuose. Jeigu jis būtų priimtas, tokia mobilioji grupė būtų tikra paspirtis“, – įsitikinusi N.Stakytė.
Nėra nevyriausybinių organizacijų
Nors darbo krūviai darbuotojams ir dideli, pasak N.Stakytės, jie suspėja visur. Didesnė problema – socialinių paslaugų trūkumas.
Kaime gyvenantys vaikai ir taip turi menkesnes būrelių, užimtumo veiklos galimybes, todėl teikti socialines paslaugas ypač svarbu.
Mieste veikia ir nemažai nevyriausybinių organizacijų, jos taip pat pagelbėja, bet rajonas tuo pasigirti negali.
„Mieste veikia ir „Caritas“, ir M.Zabulionienės įsteigtas Šeimos krizių centras, ir daugybė kitų nevyriausybinių organizacijų, o rajone – nė vienos. Aišku, esant kritiniam atvejui mes kreipiamės į juos pagalbos“, – sakė N.Stakytė.
Anot rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos, kiekviena šeima individuali ir pagalba jai teikiama skirtingai. Dėl skurdo nė viena šeima netraukiama į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pagrindinės priežastys – girtavimas ir priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, taip pat socialinių įgūdžių stoka ir smurtas šeimoje.
Vaikai, N.Stakytės teigimu, paimami tik kritiniais atvejais. Prie seniūnijos veikia profilaktinės komisijos, susidedančios iš mokyklos atstovų, medikų, dvasininkų ir šeimą prižiūrinčių socialinių darbuotojų. Jos sprendžia, kokią pagalbą dar galima suteikti socialinės rizikos šeimai ir kada yra tas kritinis atvejis, kai reikia paimti vaiką iš tėvų.
„Per metus būna tik keli atvejai, kai iš šeimos vaikas paimamas skubiai, nes nėra kitos išeities. Pavyzdžiui, viena mama, palikusi trims dienoms vaiką kaimynei, tiesiog pradingo. Sklinda kalbos, kad ji sėdi Panamos kalėjime. Kol motina atsiras, vaikas paimtas į globos namus.
Esant panašiai situacijai buvo paimti kitos šeimos trys vaikai: palikusi juos kaimynei, mama išvyko į užsienį, bet taip ir nebegrįžo, nors važiavo jau ne pirmą kartą. Kol buvo įforminta globa seneliams, mažyliai buvo paimti. Taip pat vaikai gali būti paimti, jeigu prieš juos smurtauja tėvai“, – pasakojo N.Stakytė.
Paslaugų reikia nuolat
Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti vedėją, Daiva Simonaitienė „Sekundei“ teigė, kad Panevėžyje taip pat jaučiamas socialinių paslaugų trūkumas.
Nors miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisininką, darbuotojų darbo krūviai didžiuliai: vienam tenka apie 2500 vaikų, kiekvienas turi prižiūrėti apie 25 socialinės rizikos šeimas ir dar keletą neįtrauktų į socialinės rizikos šeimų sąrašą stebėti. Taip pat prižiūri ir apie 33 globojamus vaikus.
„Kiekvienos šeimos situacija individuali, todėl vienoms susitvarkyti pakanka pusmečio, kitoms – metų, o dar kitas prižiūrime, kol užauga jų vaikai. Tik nuo paslaugų kokybiškumo ir tėvų motyvacijos priklauso, ar vaikai gali augti šeimoje, kuri įrašyta į socialinės rizikos sąrašą.
Didelė problema, kad nėra vienų kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama apie vaiko gyvenimo sąlygų sudėtingumą, be to, nėra vaiko paėmimo tvarkos. Iki šiol visa tai vertinama subjektyviai. Manyčiau, kad valstybėje turėtų būti tie patys reikalavimai ir kriterijai, nes vaikai visur vienodi, tėvų pareigos – taip pat“, – įsitikinusi D.Simonaitienė.
Specialistės teigimu, kuo daugiau įvairių socialinių paslaugų, tuo lengviau išspręsti problemas. Dažnai įvairias socialines paslaugas galima teikti laimėjus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, tačiau toks epizodinis jų teikimas daug naudos neatneša.
Labiausiai trūksta pagalbos globėjams ir įtėviams, susiduriantiems su problemomis auginant vaikus, bei skubios psichologinės pagalbos per šeimos krizę.
„Pernai, laimėję Europos Sąjungos projektą, organizavome mokymus globėjams ir įtėviams, tačiau panaši pagalba reikalinga nuolat.
Tokie vaikai dažniausiai būna patyrę nemažai išgyvenimų, tad natūralu, kad susiduriama su didesnėmis problemomis. Tokių vaikų visada buvo ir bus, tad ir pagalba reikalinga nuolat.
Taip pat reikalinga skubi psichologo pagalba. Norint patekti pas psichologą gydymo įstaigoje, reikia užsiregistruoti prieš kelias dienas ar savaites, bet kartais ta pagalba reikalinga dabar, ypač vaikams ir paaugliams. Laiku neišsprendus konflikto, kyla kitų problemų“, – teigė D.Simonaitienė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
