Pradėsiu nuo pasvarstymų ne į temą. Kartais šio blogo komentaruose randu paniurzgėjimų dėl to, kad rašau, kas ant seilės užplaukia. Kai ką erzina trumpi įrašai. Yra norinčių, kad šio tinklaraščio erdvėje būtų dedami „straipsniai“. Deja (o gal – ačiū Dievui!) tinklaraštis nėra vien tik straipsnių seka. Tinklaraštis nėra ir „dienoraštis“. Mano požiūriu, tinklaraštis yra tinklažmogio atsakas į tinklo iššūkius. Tinklas tau bliauna: „Be-e-e-e...“, tu tinklui mekeni: „Me-e-e-e...“ Tą „Me-e-e-e...“ tinklas girdi, o intymaus dienoraščio gali niekas ir neperskaityti, jeigu tyčia kam nors nepakiši. Dar vienas „deja“ – šis blogas Brazauskas nėra visavertis tinklaraštis. Gal jis kažkiek paveikus, bet tikrai mažai sąveikus (interaktyvus). Komentatorių vardai nėra nuorodos į jų blogus, menkos žymėjimo galimybės (tiksliau, jų nėra). Nėra žymėjimo – nėra visaverčio archyvo. Bloge svarbiausia ne patys įrašai, bet komentarai ir veikiančios tinklo nuorodos. Didžiausias daugelio blogerių turtas – sėbrasrautis (nors „sėbras“, sakoma, yra barbarizmas). Net ir srutinas sėbrasrautis leidžia jausti kontekstą ir suprasti, koks buvo pradinis bliovimas, į kurį atsakyta mekenimu. (Manote, kad be reikalo ironizuoju?)
Dabar – prie reikalo. Tas faktas, kad „Balsas.lt“ skaitytojams primygtinai rekomendavau Lino Medelio pasvarstymus „Kodėl nesu antisemitas?“, sukėlė tam tikrą niežulį, kurį jaučiu bene jautriausia kūno dalimi – pašto dėžute. Į tai atsakau adekvačiu kasymusi. Mano atsakas – citata tarp $ ir $
$
Israelis Shamiras rašo: „Nelabai simpatiškas bet išmintingas žydų mąstytojas Leo Straussas perspėja mus dėl Reductio ad Hitlerum (privedimo prie Hitlerio)“.
Shamiras cituoja Straussa: „Jeigu Hitleris mėgo neoklasikinį meną, vadinasi, klasicizmas yra nacizmas, jeigu Hitleris norėjo sutvirtinti vokišką šeimą, vadinasi tradicinė šeima ir jos gynėjai – nacistai. Jeigu Hitleris kaltino žydus dėl revoliucijos, vadinasi, bet kuris, pastebintis žydų įtaką – nacistas“.
$
Straussas ne tik kritikavo privedimą prie Hitlerio, bet pats jį ir sugalvojo, kaip absurdiškos argumentacijos pavyzdį. (Pavyzdžiui, Lietuvoje pastaruoju metu populiarus privedimas prie Der Stürmer.)
Stulbina Strausso apdairumas. Kai kurie autoriai prikiša Straussui, jog jis padaręs įtaka vadinamiesiems neokonservatoriams, kurie savo ruožtu veikė JAV prezidento George W. Busho politiką. Girdi, Straussas buvęs tarsi koks Trockis, kuris savo retorika žadino pavėpusius dešiniuosius. Taip tarsi norima pasakyti, kad kietų neokonų būrelį, kuris kreipė Bushą, įkvėpė viso labo vienas žydas. Tačiau paties Strausso požiūriu, panašūs įtakos tyrinėtojai neturėtų būti laikomi naciais.
--
Pabaigai siūlau atokvėpio valandėlę. Pateikiu videosiužetą, suvaidintą tinklažmogio galkovsky. (Rusijoje jis laikomas trenktu genijumi. Išgarsėjo nenusakomo žanro veikalu "Begalinis akligatvis".) Aišku, norint suprasti potekstes reikia suprasti ir nevalstybine kalba ne itin garsiai sakomą tekstą. Šio trumpo siužeto silpnoji vieta yra tai, kad emocinę iškrovą sukelia Galkovskio pasivaipymai, o ne paskutinysis raktinis žodis – „žydas“.
Žiūrėti čia.
RSS
http://www.balsas.lt/rss/naujienos/projektai/blogasbrazauskas
