Norite paglostyti, ant rankų palaikyti tikrą plėšrūną tigriuką? Prašom, 15 eurų ir gyvūnas bus jūsų paslaugoms. Išsigandęs, išvargintas glostytojų, tigriukas bando šiepti nasrus. Tačiau jis per mažas, kad galėtų apsiginti. Per dieną jam tenka ištverti šimtų lankytojų „glamones“. Tokią pramogą Lietuvoje siūlo du privatūs zoologijos sodai.
O gal norite meškutei ištiesti skanėstą arba pažadinti urzgiančią lūšį? Prašom, lūšis nepasislėps, kaip kokiame Telšių žvėrinčiuje, nes medžių kamienus saugo elektrinės vielos. Pamaitinus vieną kitą žvėrį čia pat, ant suolelio, galima ir patiems užkąsti, o kai kibinas nebelenda, byra aplink lakstantiems triušiams. Žolėdžiai gyvūnai kaip mat suėda mėsos patiekalą.
Laukiniai žvėrys – jūsų paslaugoms, kada beatvyktumėte. Nepaisant jauno amžiaus, jie dirba nuo aušros iki sutemų tam, kad lankytojai liktų patenkinti.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog Lietuvoje gausu vietų, kuriose laukiniai gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, nuolat patiria kančias.
„Laukinis žvėris – ne žaislas. Bandymas jį glostyti, kilnoti, glėbesčiuoti jam sukelia siaubą, nuolatinį stresą ir kančias. Jei norime vadintis civilizuota šalimi, tokių pramogų neturėtų būti“, – laidoje „Žalioji byla“ teigė B. Kymantaitė.
Gyvūnus laiko, bet leidimus turi ne visiems
Pasvalio rajone, Raubonyse, įsikūrusi itin gausiai lankoma pramogų vieta. Kadangi šioji yra pakeliui į Rygą, ją mėgsta tiek lietuviai, tiek svečiai iš Latvijos. Filmuoti ir fotografuoti čia nedraudžiama.
Užrašai skelbia, kad tai – viešoji įstaiga. Bilietas suaugusiems kainuoja 6 eurus, o dar už eurą galima įsigyti maisto gyvūnams šerti. Parko lankytojai mielai tuo naudojasi.
Tačiau laidos „Žalioji byla“ žurnalistai išsiaiškino, kad zooparku save vadinanti įstaiga neturi leidimo vadintis zoologijos sodu.
„Raubonys zoologijos sodo statuso neturi, tai yra aptvaras juridiškai. Tokio aptvaro, kurį jie turi, neturėtų būti. Ten laukiniai gyvūnai yra paversti dalimi atrakcijų“, – teigė AM Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Dar įdomiau tai, kad ne visi gyvūnai Raubonyse laikomi su leidimais. Mįslingomis aplinkybėmis į „zooparką“ čia pakliuvo ir liūtas.
„Pavyzdžiui, tas liūtas, kuris čia gyvena ketverius metus, nes nebuvo galimybės jo kažkur perkelti. Istorija buvo tokia, kad kažkokie rusai važiavo pro kavinę ir išmetė liūtuką. Ir vat savininkas padarė gerą darbą ir priglaudė. Na, o dabar jis sėkmingai tą gyvūną eksponuoja skurdžiomis sąlygomis neturėdamas tam teisės ir iš to pelnosi“, – tikino Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė.
Tiesa, parko šeimininkai jau kurį laiką bando gauti teisę vadintis zoologijos sodu. Pernai čia lankėsi speciali zoologijos sodų komisija, bet išduoti leidimą atsisakyta. Patikrinimą atlikę specialistai nustatė daugybę gyvūnų gerovės pažeidimų.
Pavyzdžiui, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai nevakcinuoti prieš pasiutligę, asilo kanopos tinkamai neapkarpytos, smulkūs graužikai išplikę ir nuolat kasosi, šėrimui naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai, voljerai neatitinka gyvūnų biologinių poreikių. Afrikos liūtas, lūšis ir puma neturi galimybės pasislėpti nuo žmonių – nėra sąlygų laipioti medžiais. Rudasis lokys neturi užuovėjos ar pastogės, kur galėtų pasislėpti nuo saulės, lietaus ar lankytojų. Taip pat nėra užtikrintas lankytojų saugumas. Ir tai – tik dalis patikrinimo metu rastų pažeidimų.
Įstaigos šeimininkams prieš metus buvo rekomenduota trūkumus nedelsiant pašalinti. Bet ar jie juos pašalino?
„Mes turime leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje. 15 rūšių mes turime leidimus. Mes ne tai, kad iš dangaus nusileidome ir laikome čia gyvūnus. Juos išdavė Aplinkos apsaugos agentūra. Mes paprasčiausiai plečiamės ir norime turėti zoologijos sodo statusą“, – teigė VšĮ „Raubonių parkas“ direktorius Ramūnas Venclovas.
Tiesa, R. Venclovas pripažino, kad neturi leidimo laikyti liūtą. Bet jei jie turėtų zoologijos sodo statusą, tada jie tą daryti galėtų. Tačiau oficialaus zoologijos statuso jie taip pat neturi. Esą jie laukia teismo sprendimo.
„Gyvosios gamtos inspektorius atvažiuoja patikrinti, pasako nurodymus, pataisome. Stengiamės viską ištaisyti“, – tikino R. Venclovas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad erdvės gyvūnams netrūksta. Kaip ir pašaro, kurį gali gyvūnams dalyti ir lankytojai. Parko vadovas tikina, kad lankytojai gali šerti ne visus gyvūnus ir apie tai yra įspėjami, tačiau sužiūrėti, ar visi lankytojai laikosi taisyklių esą neįmanoma.
Pažangūs zoologijos sodai visą parą užtikrina veterinarinę priežiūrą, o gyvūnus šeria tik pagal griežtai sudarytas dietas. To neleidžia daryti pašaliečiams ir rūpinasi, kad saugūs būtų tiek gyvūnai, tiek lankytojai.
Tiesa, parko direktoriaus „Žalioji byla“ žurnalistas paklausė, kodėl lūšys ir puma parke negali įlipti į medžius. Šis atšovė, kad viskas tam, kad jos nepabėgtų.
„Jos yra katės, jos pabėgs. Tai ir yra padaryta, kad nepabėgtų. Padarytas apsauginis elektrinis piemuo, kad nepabėgtų. Tai yra tokia apsauga“, – teigė R. Venclovas ir pridūrė, kad daryti aukštesnius aptvarus jie neturi galimybės, nes esą pas juos yra per mažai ploto.
Laukinis gyvūnas gali pulti bet kada
Socialiniuose tinkluose gausu vaizdelių, kaip cirko pasirodymuose su laukiniais gyvūnais šie užpuola žmones. 24-ios Europos valstybės jau uždraudė cirko pasirodymus su laukiniais gyvūnais. Lietuvoje tai vis dar neuždrausta.
Lankytojus ar prižiūrėtojus nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai gali užpulti ir zoologijos soduose. Tokių atvejų Lietuvoje buvo ne vienas.
„Tame pačiame zoologijos sode 2008 metais avijautis mirtinai sužalojo prižiūrėtoją. Turime prieš kelias savaites atvejį, kai Kalvarijos sode tigras nukando savininkei pirštus. Visokie tokie atvejai rodo, kaip laukiniai gyvūnai esant tam tikrai situacijai parodo savo laukiniškumą. Nepaisant to, ar jie gimė toje nelaisvėje, ar jie gyveno toje nelaisvėje.
Žinome cirko meškučių atvejus, kai iš seno autobuso ištrūko meška ir sužalojo prižiūrėtoją prieš daugelį metų. Tas pats garsus cirko savininkas Mykolas Zobovas bijodavo prieiti prie savo tam tikrų meškų. Jei žmogus sako, kad gali lengvai prieiti prie laukinio gyvūno, tai ir parodykit man kaip jis įeina į tą aptvarą ir ten būna“, – pasakojo Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė.
Nutraukti galimą gyvūno išnaudojimą kol kas trukdo įstatymai. Tačiau žadama, kad Raubonių parkas aplinkosaugininkų bus lankomas nuolat. Šiuo metu laukiama teismo sprendimo.
„Pagrindinė problema yra ne ta, kad Lietuvoje trūksta teisės aktų, ginančių gyvūnų ar laukinių gyvūnų teisę, bet trūksta įgyvendinimo priemonių ir mechanizmo. Tai yra, kai kažkas elgiasi neteisėtai, atsiveža laukinį gyvūną ir pradeda jį laikyti, kad būtų galimybė jį paimti ir patalpinti į tokias sąlygas, kurios yra būtinos tokiam gyvūnui. Tų vietų nebuvimas ir sukelia didžiausią trukdį įgyvendinti teisės aktą ir gyvūnai dažnai lieka pas tą savininką, kuris jį išnaudoja iki tol, kol mes turime galimybę išvežti į kokį nors Europos rezervatą“, – teigė B. Kymantaitė.
„Įsivaizduokite, jeigu jūsų naminį augintinį svetimi žmonės glostytų nuo ryto iki vakaro. Kaip tam gyvūnui jaustis? Jis tampomas, jis negali normaliai pailsėti. Tokie dalykai tikrai yra nepatartini. Mes to Lietuvos zoologijos sode nepraktikuojame. Gyvūnai yra laikomi tokiomis sąlygomis, kad jie galėtų pasirinkti, kur jie nori būti – ar vidaus patalpoje, ar į lauką išeiti. Pagal savo norą“, – pasakojo laikinasis Lietuvos zoologijos sodo direktorius Benas Noreikis.
Bet gyvūnų gerovės aktyvistai turi priekaištų ir oficialiajam Lietuvos zoologijos sodui Kaune – mažos erdvės, aptriušę voljerai, niūri aplinka. Tačiau jame, skirtingai nei Raubonyse, Klaipėdoje ar Kalvarijoje, gyvūnus prižiūri kvalifikuoti specialistai. Lankytojams neleidžiama nei šerti, nei liesti, nei kitaip trikdyti gyvūnų ramybę ar gerovę. Be to, prieš 82 metus įrengtas zoologijos sodas netrukus bus rekonstruotas ir įrengtas pagal geriausių zoologijos sodų Europoje pavyzdį.
Tuo metu privačiuose zoologijos soduose laikomi laukiniai žvėrys traukte traukia būrius lankytojų. Juk negaila kelių eurų už galimybę paerzinti džiunglių karalių ar pievoje kaip cirke pavaikyti egzotišką graužiką. Pažangiose šalyse siekiama, kad zoologijos soduose laikomi gyvūnai turėtų tinkamas sąlygas. Kokį kelią pasirinks mūsų šalis?
Visą reportažą ir daugiau detalių apie elgesį su laukiniais gyvūnais Lietuvoje pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
