• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta. Gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Nerimą keliančia situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ žurnalistai.

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta. Gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Nerimą keliančia situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ žurnalistai.

REKLAMA

Stumbrai – didžiausi Europos žinduoliai. Prieš šimtmetį visiškai išnaikinti, šiandien jie ir vėl ganosi Lietuvos giriose nevengdami užsukti ir į ūkininkų laukus. Suskaičiuota, kad dabar Lietuvoje yra apie 260 stumbrų. Jie įrašyti ir į Lietuvos, ir į tarptautinę Raudonąją knygą, todėl medžioti juos draudžiama.

Tiesa, vienas kitas jų kartais krinta nuo žvėrių neskiriančių medžiotojų kulkų ar papuola po traukiniu. Bet šiemet Lietuvos stumbrai ėmė žūti dėl itin keistų ir sunkiai paaiškinamų priežasčių.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra kritę du patinai ir dvi patelės. Tai nėra senyvo amžiaus stumbrai. Jie yra dvejų, trejų, ketverių metų stumbrai. Išorinių pažeidimų pas juos nebuvo nustatyta, tačiau pirminių mėginių paėmimo metu buvo rasti akivaizdūs inkstų pažeidimai“, – laidoje „Žalioji byla“ pasakojo Kauno Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

REKLAMA

Biomedicinos mokslų daktaras, VDU profesorius Algimantas Paulauskas – žvėrių patologoanatomas. Jis kviečiamas tuomet, kai reikia nustatyti laukinio gyvūno mirties priežastį. Pasak profesoriaus, visi požymiai rodo, kad tai – apsinuodijimas.

„Pradėjome tirti organus, jie apnuodyti. Klausimas yra, kur ir kaip. Dabar tai tiriame. <...> Inkstas kaip drebutis, jis visiškai suiręs. <...> Tai cheminio apsinuodijimo požymiai“, – teigė profesorius, rodydamas pajuodusius stumbrų inkstus, pakitusias kepenis.

REKLAMA
REKLAMA

Šie jauni stumbrai ganėsi laisvėje – Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Stumbrai gyvena iki 27-erių metų ir yra žolėdžiai gyvūnai. Natūralioje gamtoje nuodingų augalų yra, bet jų stumbras niekada neliečia. Profesorius turi teoriją, kas visgi galėjo nutikti.

„Tai jau užmiršta problema, kuri buvo keliama sovietmečiu. Tai – žemės ūkio chemizavimas. Cheminių medžiagų naudojimas kartais yra neadekvačiai didelis ir nepamatuotas – nelabai kas sužiūri, kiek pila. Už rankos šalia nestovėsi, bet tokia prielaida yra“, – teigė VDU profesorius A. Paulauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Stumbrai dažnai užsuka į ūkininkų laukus. Ypač po žiemos, kuomet būna išalkę. Pavasarį laukai intensyviai tręšiami ir apdorojami kenkėjus naikinančiais preparatais. O stumbrai itin mėgsta rapsus. Kad rapsai gerai derėtų, juos būtina purkšti.

„Kitoms kultūroms tikrai nereikia naudoti tiek chemikalų, kiek naudojama rapsams“, – tikino A. Paulauskas.

REKLAMA

Pavyzdžiui, rapsai purškiami metkonazolu – fungicidu, kurio naudojimo instrukcijoje oficialiai rašoma: sukelia smarkų akių dirginimą, įtariama, kad kenkia negimusiam vaikui, gali pakenkti organams, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai.

Dar vieno plačiai naudojamo augalų apsaugos produkto gamintojai nurodo, kad jis smarkiai pažeidžia akis, yra kenksmingas įkvėpus, prarijus, gali sukelti alerginę odos reakciją, labai toksiškas vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus. Sudėtinės medžiagos – dimetilpiperidino chloridas ir mepikvatchloridas. Kitaip tariant – nevalgomi dalykai, skirti išauginti valgomus dalykus.

REKLAMA

Tad šiemet kritę stumbrai galėjo apsinuodyti chemiškai apdorotais augalais. Bet galbūt yra kita jaunų gyvūnų kritimo priežastis? Tačiau ilgametę patirtį turintis mokslininkas kitų priežasčių kol kas nemato.

„Mes manome, kad tai yra tiesiogiai susiję su žemės ūkio produkcijos tarša“, – dar kartą patikino biomedicinos mokslų daktaras A. Paulauskas.

Pasak profesoriaus, vieša ir tai, kad mūsų duona išauginama ne vien saulės ir lietaus pagalba. Dar yra toks daržininkams gerai žinomas preparatas, kuris naudojamas, kai reikia greitai išnaikinti piktžoles. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis uždraustas, o pas mus jis plačiai naudojamas ir nebūtinai pagal paskirtį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kur Lietuva naudoja „Roundupą“? Prieš dvi tris savaites, prieš baigiant nukulti grūdus, mūsų žemdirbiai purškia, kad išdžiūtų pasėliai. Tai yra atvira tiesa. Tada produkciją galima parduoti pelningiau, bet nesveikiau. Bet kaip sako – mes ne Lietuvai parduodame, mes į užsienio rinkas išsiunčiame“, – teigė A. Paulauskas.

Ūkininkai jaučiasi nepelnytai apkaltinti

Tačiau pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, glifosatas ir visos kitos cheminės medžiagos Lietuvos ūkyje naudojamas sąžiningai ir pagal griežtus reikalavimus. Jis ir kiti laidos „Žalioji byla“ žurnalistų kalbinti ūkininkai jaučiasi nepelnytai kaltinami ir griežtai atmeta prielaidas, kad stumbrai krito prisiriję chemiškai apdorotų rapsų ar javų.

REKLAMA

„Kad jie būtų apsinuodiję žemės ūkio augalais, mes tokią tikimybę tikrai atmetame. Galiu patikinti kaip ūkininkas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, kad visos augalų apsaugos priemonės naudojamos registruotos ir kontrolė vykdoma griežčiausia. Mes registruojame kiekvieną savo purškimą informacinėje sistemoje, Valstybinė augalininkystės tarnyba nuolat tikrina mus, periodiškai vyksta toks bendradarbiavimas – ir kaip patarėjas, ir kaip kontrolierius veikia. Per pastaruosius metus, mano žiniomis, nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kai būtų panaudoti neleistini preparatai“, – tikino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

REKLAMA

Jungtinėse Valstijose uždrausta, Europos Sąjungoje vis dar leidžiamą glifosatą, vadinamąjį „Roundupą“, Lietuvos ūkininkai naudoja vis rečiau – teigia grūdų asociacijos pirmininkas.

„Praėjusiais metais Lietuvos grūdų augintojų asociacija, ministerija ir Valstybinė augalininkystės tarnyba pasirašėme memorandumą, kuriame savanoriškai Lietuvos ūkininkai įsipareigojo nenaudoti glifosatų jau bręstančiame pasėlyje, nors tai yra leidžiama Europos Sąjungos direktyvoje“, – aiškino A. Macijauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkas Jonas Talmantas sako, kad lietuviška žemės ūkio produkcija savo kokybe ir švarumu nenusileidžia Švedijos produkcijai.

„Mes po Švedijos, antroje vietoje Lietuva, kur patį sveikiausią maistą valgo visi vartotojai. Tai reikia džiaugtis mūsų ūkininkų pasiekimais ir nesakyti, kad mes nuodijame žmones“, – tikino ūkininkas.

Beje, ūkininkas turi ir savo teoriją, kodėl nei iš šio, nei iš to Lietuvoje ėmė gaišti stumbrai.

REKLAMA

„Kodėl niekas nekalba apie kraujomaišą? Dabar tik prieš tris ar keturis metus iš plaukų padarytas tyrimas parodė, kad kryžminasi vaikai su broliais, sesėmis. Pasižiūrėkime, tie stumbrai neatitinka savo aprašymo, kaip jie turėtų atrodyti – mažučiai, kreivi ragai, kojos per sąnarius nesilanksto. Tai yra pradžia. Kodėl apsinuodija pats silpniausias? Niekas nenustatė dar to apsinuodijimo. Yra dabar gautas tyrimas iš žemės ūkio akademijos, kad ištirti tik inkstai ir ten parašyta – nekrotinė nefrozė. Tai yra tam tikras kaupimasis tam tikrų medžiagų, kas po ilgo laiko gali iššaukti ūmų apsinuodijimą“, – teigė ūkininkas J. Talmantas.

REKLAMA

Tad ūkininkai įsitikinę, kad niekas laukinių gyvūnų tyčia nenuodija.

„Mažiau nei neatsakinga yra pasakyti kažkam, kad nugaišo jie prisiėdę rapsų ar dar kažko tai. <...> Aš tiesiog įsivaizduoju, kad dabar yra padidintas dėmesys stumbrams ir todėl kiekvienas įvykis labai išpučiamas. Taigi gyvūnai irgi miršta“, – aiškino ūkininkas Rimantas Žebrauskas.

Bet tam tikrai nepritaria Kauno Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai stumbrai nugaišo ne dėl natūralių priežasčių“, – tikino D. Jurevičius.

Pažeidimai kartais aptinkami

Kiek chemikalų ūkininkai išpurškia Lietuvos laukuose? Žemdirbiai griežtai kontroliuojami, bet pasitaiko atvejų, kai jie naudoja neleistinas, juodojoje rinkoje įsigytas augalų apsaugos priemones.

„Be abejo, mes kartais aptinkame turguje, bet tai yra labai smulkūs kiekiai – produktai, kuriuos žmonės galbūt galėtų panaudoti pas save darže labiau negu kažkokioje didelėje pramoninėje gamyboje“, – teigė Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas.

Chemikalų naudojimą Lietuvos ūkiuose kontroliuojančioje tarnyboje laidos „Žalioji byla“ žurnalistai išsiaiškino dar vieną keistenybę. Cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis rapsai purškiami mažiausiai tris kartus per sezoną. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungoje sertifikuotus chemikalus ir tik tokiais kiekiais, kokie nurodomi naudojimo instrukcijoje. Tai yra ne daugiau, bet ir ne mažiau. Išbarstysi mažiau metkonazolo, dimetilpiperidino chlorido ar mepikvatchlorido – gali gauti baudą.

Tiesa, kontroliuojančios tarnybos vadovas tikina, kad ūkininkai už tai nėra baudžiami.

„Jeigu tu naudoji mažesnę normą, formaliai tu jau pažeidi tuos reikalavimus. Bet tarnybos specialistų nuomone, jeigu tai nėra žalinga, jeigu tai nesukelia kažkokių didesnių padarinių, tai tikrai nėra didelė problema ir mes už tai nebaudžiame“, – aiškino S. Fedotovas.

REKLAMA

Stumbrus bandyta perkelti

Stumbrai kasmet pridaro didžiulių nuostolių Panevėžio ir Kėdainių rajonų ūkininkams, tačiau valstybė juos atlygina. Už stumbro ištryptas bulves Rimantas, 600 hektarų dirbantis ūkininkas, gavo 8 tūkst. eurų.

„Tokią žalą paskaičiavo valstybė. Realiai ji buvo didesnė“, – tikino ūkininkas R. Žebrauskas.

Laisvėje gyvenantys stumbrai Panevėžio ir Kėdainių rajonuose visuomet kėlė ginčus tarp vietinių ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Prieš kelerius metus nesutarimų kompromisu tapo stumbrų iškeldinimo į Dzūkiją projektas – ten žemės mažiau derlingos ir daugiau miškų. Dalį stumbrų pavyko iškeldinti, tačiau šiemet projektas buvo sustabdytas. Viena iš priežasčių – keli perkėlimui primigdyti stumbrai po kelionės taip ir nepabudo.

Kol kas šiemet krito penki stumbrai. Trys iš jų ganėsi laisvėje. Profesorius A. Paulauskas neabejoja – jei žemės ūkio politika nesikeis, tokių atvejų tik daugės.

„Mūsų kolegos iš Serbijos jau tyrė kiškių nykimo priežastis. Jie aiškiai pateikė išvadą – dėl chemizavimo, neteisingo cheminių medžiagų naudojimo. Dėl to didžioji dalis kiškių krenta. Tas pats ir pas mus“, – teigė A. Paulauskas.

„Jeigu mes kalbame apie stumbrus, tai būtų labai sunku tikėti, kad toks stambus žinduolis galėtų apsinuodyti augalų apsaugos produktais. Tada tuo pačiu metu laukai turėtų būti nukloti kitų kritusių gyvūnų gaišenomis, šernų, stirnų, kiškių, kitų smulkių žinduolių. Jie irgi maitinasi tuose laukuose ir turėtų būti apsinuodiję taip pat. Tai būtų rasta tikrai daugiau tų kritusių gyvūnų“, – biomedicinos mokslų daktarui prieštaravo Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas S. Fedotovas.

REKLAMA

Chemikalai – didžiulė problema Lietuvoje

Trąšos ir kiti mūsų žemės ūkyje naudojami chemikalai – didžiulė mūsų šalies problema. Siekdami didesnio pelno kai kurie žemdirbiai elgiasi nesąžiningai – pripažįsta ūkininkus vienijančių Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

„Visada gali būti mažas kiekis ūkininkų, kurie gali nesilaikyti. Visada pasitaiko tarp didelio kiekio gerų ūkininkų vienas kitas, kuris pažeidžia tam tikras taisykles. Tam yra institucijos, kurios turėtų prižiūrėti, kurios turėtų neskatinti naudoti priemones, o jas tiesiog saikingiau naudoti, lokaliau naudoti. Jei mes neišlaikome tų normų, nesilaikome taisyklių, gali pasitaikyti atvejų, kurie, aišku, paveikia gamtą ir mūsų žmonių sveikatą“, – teigė A. Svitojus.

Tad kyla dar vienas klausimas – jei apsinuodiję ir kritę stumbrai yra ledkalnio viršūnė, kaip tai teigia profesorius A. Paulauskas, ar nebūsime ir mes, žmonės, taip pat įrašyti į Raudonąją knygą?

„Taip, dalis rapsų yra naudojami maisto gamybai, kita dalis – biodyzelinui. Bet nėra skirtingų technologijų – ir tas, ir tas yra auginami vadovaujantis aukščiausiais Europos standartais. Būtent rapsui yra taikomos griežčiausios taisyklės“, – ramino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas.

REKLAMA

Jei stumbras krinta nuo brakonieriaus kulkos, taikoma griežta atsakomybė. Be tūkstantinės baudos tenka atlyginti gamtai padarytą žalą – daugiau nei 12 tūkst. eurų. Jei sumedžiojama vaikinga stumbro patelė, žala gamtai trigubėja. Tačiau jei stumbras krinta apsinuodijęs, įrodyti konkretaus asmens kaltę gali būti kėblu.

Didžiausių Lietuvos žinduolių kritimo priežasti nustatinėjo ir nepriklausoma laboratorija Vokietijoje. Pirminė išvada, jog gyvūnai apsinuodijo, buvo patvirtinta. Tačiau kokiomis medžiagomis – nustatyti nepavyko. Taip pat nustatyta, kad stumbrai buvo apsikrėtę babesioze – erkių platinama liga. O štai genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš laidos „Žalioji byla“ kalbintų ūkininkų įtarimus, kad stumbrai kenčia ir nuo kraujomaišos, todėl bandoje gausu apsigimimų.

Ko bus imtasi, kad stumbrai ir vėl Lietuvoje neišnyktų? Apie tai – jau kitose TV3 televizijos „Žalioji byla“ laidose.

Daugiau detalių apie situaciją pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. Per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų