Kinijos valstybinis žurnalas atskleidė, jog Pekine egzistuoja tinklas slaptų įkalinimo centrų („juodųjų kalėjimų“), kur kaliniai dažnai mušami ir kankinami.
Iki šiol Komunistų partija iš visų jėgų neigė egzistuojant tokius kalėjimus, nepaisant augančių buvusių kalinių liudijimų ir įrodymų, rašo telegraph.co.uk.
Tačiau pranešimas žurnale „Liaowang“, kuris yra rašomas elitiniams valdžios parei
gūnams ir leidžiamas valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, patvirtina, kad jie iš tiesų veikia.
Kaliniais paprastai tampa eiliniai kinai, kurie atkeliavo į Pekiną paduoti skundą arba peticiją centrinei valdžiai dėl vietos pareigūnų veiksmų.
Kiekvieną dieną šimtai besiskundžiančiųjų atvyksta į Pekiną iš visos Kinijos tik tam, kad būtų susekti neuniformuotų policininkų ar netgi privačių saugumo firmų, atsiųstų iš provincijų siekiant sugrąžinti juos atgal.
Kadangi vietos valdžia yra vertinama pagal Pekiną pasiekiančių nusiskundimų skaičių, vietos pareigūnai dažnai yra pasiryžę neleisti besiskundžiantiems pateikti savo pretenzijų.
Anot „Liaowang“, žmonių, vietos vyriausybių įdarbintų grobti besiskundžiančius piliečius, skaičius gali siekti per 10 tūkst.
„Pekine atsirado didžiulis verslo tinklas peticijų teikėjams maitinti, apgyvendinti, pervežti, gaudyti, sulaikyti ir sugrąžinti“, – rašo Kinijos žurnalas. Jis priduria, kad sostinėje yra mažiausiai 73 „juodieji kalėjimai“, dažnai įrengti negyvenamuose namuose arba psichiatrijos ligoninėse.
Privačios saugumo firmos reikalauja 100–200 juanių atlygio už vieną asmenį, kurį jie pagrobia.
Anot „Liaowang“, sistema „labai kenkia vyriausybės įvaizdžiui“.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad „juoduosiuose kalėjimuose“ mobilūs telefonai ir identifikacijos kortelės yra konfiskuojamos, daugelis kalinių yra mušami, prievartaujami, bauginami ir apiplėšiami.
Ši organizacija apklausė 38 buvusius kalinius, o savo pranešimą paskelbė prieš porą savaičių.
Tačiau Kinijos Užsienio reikalų ministerija tuomet atmetė jos kaltinimus, pareiškusi, kad Kinijoje nėra jokių „juodųjų kalėjimų“.
„Human Rights Watch“ pranešime cituojamas 46 metų vyriškis iš Jiangsu provincijos, praleidęs „juodajame kalėjime“ daugiau kaip mėnesį.
Jis pasakojo: „Jie – žiaurūs. Du žmonės vilko mane už plaukų ir įkišo į mašiną. Mano rankos buvo surištos, negalėjau judėti. Tada (grįžus į Jiangsu) mane įvedė į kambarį, kuriame buvo dvi moterys. Jos nuplėšė mano drabužius, mušė mano galvą, kojomis trypė mano kūną“.
Kai kurie aktyvistai mano, jog valstybės „palaimintas“ straipsnis „Liaowang“ žurnale signalizuoja galimą Komunistų partijos norą stoti prieš šią problemą.
„Jie kategoriškai neigė, jog yra „juodųjų kalėjimų“. Tai pirmas kartas, kai oficialus, aukšto lygio žurnalas pripažįsta, kad jie egzistuoja. Tai pakankamai reikšminga“, – sako Wangas Songlianas iš organizacijos „Kinijos žmogaus teisių gynėjai“.
