Seimo Ekonomikos komitetas linkęs pritarti, jog, kaip ir nutarta valstybės bei privataus kapitalo derybose, pagrindinis nacionalinio investuotojo „Leo Lt“ tikslas būtų pelno siekimas, o ne energetikos projektai, rašo Lrt.lt.
Tokia poziciją kategoriškai palaiko ir „NDX Energijos“ atstovai.
Elektros projektai šiuo metu numatyti nacionalinio investuotojo įstatuose ir akcininkų sutartyje, tačiau pagrindinis tikslas - siekti pelno.
Penktadienį komitete apsilankęs „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas parlamentarams sakė nesutinkantis jėgainę statyti ir tiltus tiesti bet kuriomis priemonėmis.
„Nacionalinis investuotojas nutiesia tiltus, pastato atominę, bet siekia naudos sau“, - D. Nedzinską cituoja Lietuvos radijas.
Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma lrt.lt sakė, jog, nors galutinai dar nebalsuota, „nuotaikos komitete aiškios“.
„Kol kas visi pritaria, išskyrus mane“, - sakė J. Razma.
Anot jo, derybininkai tvirtina, jog akcinės bendrovės tikslas privalo būti pelnas, o jei pirmenybė būtų suteikta energetikai, tam reikia steigti valstybinę bendrovę.
Kaip rašo Lrt.lt, tokią nuostatą jau yra sukritikavęs ne vienas Seimo narys.
Anot Rimanto Smetonos, bendrovė turi aiškiai įsipareigoti ne „statyti jėgainę siekiant naudos“, o „pastatyti“.
Šis parlamentaras ir Raimondas Šukys yra parengę atitinkamas pataisas, tačiau komitetas penktadienį jas atidėjo.
Į kitą posėdį Ekonomikos komitetas rinksis ketvirtadienį.
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST.
Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
