Nors CV toli gražu nėra naujovė, tinkamai surašyti savo gyvenimo aprašymą sugeba ne kiekvienas. „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad, nors jos atstovaujama bendrovė konsultuoja daugybę žmonių, rašo straipsnius, nemokamai dalija patarimus, ieškantiems darbo vis tiek nuolat kyla kone tie patys klausimai apie CV turinį ir pateikimą.
Tačiau darbo paieška be CV beveik neįmanoma, o nuo to, kaip jis atrodys, priklausys jūsų galimybė būti pakviestam į pokalbį dėl darbo.
Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas sako, kad lietuviai darbo ieško gana atkakliai, tačiau kartais pervertina save arba prieš pokalbį dėl darbo neatlieka namų darbų.
Dažniausios CV rašymo klaidos
„Visada sakau, kad CV yra bilietas į darbo pokalbį. Dažnas darbdavys, ypač turintis daug kandidatų, vienam CV skiria 15–30 sekundžių. Jei per tiek laiko jis sugeba pamatyti, kad žmogus jam įdomus, labai tikėtina, jog kandidatas bus pakviestas į pokalbį dėl darbo“, – teigia A. Francas.
R. Karavaitienė tvirtina, kad daugeliui žmonių gyvenimo aprašymo pildymas atrodo sudėtingas darbas, todėl jis atliekamas labai nenoriai. Pasak pašnekovės, paruošti profesionalų CV užtrunka tikrai ne pusvalandį, jam gali prireikti ir kelių valandų.
„Tai nėra tiesiog darboviečių, mokslo įstaigų ir datų surašymas. Reikia gerokai pagalvoti, ką savo gyvenimo aprašyme išryškinti, o ką nutylėti. Kartais CV pildymas trunka kelias valandas. Užtrunka netgi kokybiška jau paruošto CV redakcija“, – tikina R. Karavaitienė.
„CV-Online“ atstovė sako matanti ir daug gerų CV pavyzdžių, ir kur kas prastesnių. Anot R. Karavaitienės, kokybiškesnius ir išsamesnius gyvenimo aprašymus parengia daugiau darbo patirties, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, pretenduojantys į aukštesnes pozicijas. Kuo žemesnė pozicija ir kandidato išsilavinimas (baigta tik vidurinė mokykla ar įgytas profesinis išsilavinimas), tuo prasčiau atrodo CV.
Darbo rinkos specialistų teigimu, viena pagrindinių CV pildymo klaidų yra ta, kad žmonės per mažai dėmesio skiria darbo patirties aprašui.
„Kartais tikrai nuginkluoja tokie variantai, kai parašoma tiesiog data, įmonės pavadinimas ir pareigos. Tokie žmonės turbūt galvoja, kad pareigų parašymas atspindi visą jų darbo pobūdį, užduotis, funkcijas ir atsakomybę.
Tačiau darbo patirties skiltis yra bene svarbiausia CV dalis ir ji turi būti kuo išsamesnė. Jei žmogus neturi darbo patirties, pavyzdžiui, yra studentas, reikėtų tą patirtį atskleisti per tokius dalykus kaip savanorystė, priklausymas organizacijoms, užklasinė veikla, praktika“, – aiškina R. Karavaitienė.
A. Francas priduria, kad, be išsamaus pareigų aprašymo, žmogus turėtų išvardyti savo pasiekimus. „Kiekvienu atveju tikrai yra pasiekimų, kuriais žmogus gali didžiuotis. Būsimam darbdaviui svarbu ne tai, kad darbuotojas atėjo į darbą ir iš jo išėjo laiku, o tai, ką jis gero nuveikė įmonės labui“, – teigia A. Francas.
Gero gyvenimo aprašymo ABC
Pirmas gero CV reikalavimas – aiški struktūra, kad darbdavys galėtų nesunkiai surasti jam aktualią informaciją. Kaip jau minėta, privalu daug dėmesio skirti išsamiam darbo patirties aprašui. Detaliai reikėtų aprašyti ir užsienio kalbų žinias, kompiuterinio raštingumo gebėjimus bei kitus svarbius įgūdžius.
„Svarbu paminėti visus svarbiausius įgūdžius, kurie bus reikalingi būsimame darbe. Pavyzdžiui, užsienio kalbų žinias, kompiuterinio raštingumo gebėjimus. Tačiau nepakanka parašyti, kad mokate dirbti, pavyzdžiui, „Excel“ programa, – turėtumėte detalizuoti, kiek laiko ja dirbate, kaip gerai ją išmanote. Taip pat yra ir su kalbų žinių lygiu – nepakanka parašyti, kad mokate anglų, rusų kalbas. Turėtumėte įvardyti, kaip jums sekasi šiomis kalbomis bendrauti, skaityti, rašyti“, – aiškina R. Karavaitienė.
Anot „CV-Online“ atstovės, labai svarbu, kad gyvenimo aprašymas būtų parašytas tvarkinga kalba – be skyrybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Netvarkingas CV su klaidomis, anot pašnekovės, sudaro tam tikrą įspūdį apie kandidatą – galima pagalvoti, kad jis nekruopštus, neatidus, jo išsilavinimas per žemas, jis ir darbe darys daug klaidų.
„Kontaktai, nurodomi CV, turi būti tie, kuriais su žmogumi iš tiesų bus įmanoma susisiekti. Būna situacijų, kai į CV įrašomi du trys telefono numeriai ir nė vienu jų kandidatas neatsiliepia.
Taip pat labai svarbu dalykinė nuotrauka ir dalykiniam susirašinėjimui tinkamas elektroninio pašto adresas. Jokių „braškytė@bamba.lt“, „pupa-uoga“ arba „agentas007“ elektroninio pašto adrese būti neturėtų. Asmenukės su giliomis iškirptėmis ir nuotraukos su sportiniu kostiumu ar bare nėra tinkamos“, – pabrėžia R. Karavaitienė.
Ko per pokalbį dėl darbo geriau nedaryti
A. Francas, paklaustas, kokių klaidų kandidatai dažniausiai daro per pokalbius dėl darbo, sako pastebintis naują tendenciją – iš prigimties gana kuklūs lietuviai kartais ima save pervertinti.
„Nesvarbu, kelintame pokalbyje dėl siekiamos darbo vietos dalyvauja kandidatas, – labai svarbu, kad jis neparodytų darbdaviui, jog jaučiasi esantis pokalbio šeimininkas, galintis diktuoti sąlygas. Tol, kol darbdavys nepasakė „aš tave samdau“, žmogus vis dar yra kandidatas. Tačiau kartais žmonės per anksti patiki esantys geriausi ir ima manyti, kad potencialus darbdavys turi viską daryti dėl jų“, – pasakoja darbo rinkos ekspertas.
Taip pat, anot pašnekovo, labai svarbu adekvačiai vertinti savo žinias, užsienio kalbų įgūdžius. Dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmonės per daug gerai apie save galvoja, o realybė prastesnė, nei yra aprašyta CV.
Tačiau A. Francas džiaugiasi, kad tie, kurie tikrai ieško darbo, yra atkaklūs: „Džiugu, kad jie beldžiasi į visas duris ir lipa per langus, siekia užsibrėžto tikslo. Atkaklumo galbūt trūksta inžinerinio profilio specialistams, kurie yra šiek tiek kuklesni, mažiau linkę bendrauti, todėl kartais jiems sunkiau save „parduoti“ darbdaviui.“
Namų darbai prieš pokalbį dėl darbo
Paprašytas pateikti patarimų besiruošiantiems į pokalbį dėl darbo, A. Francas pirmiausia pataria išsimaudyti, švariai, tvarkingai apsirengti, o išvakarėse nedalyvauti vakarėliuose. Per darbo pokalbį, pasak pašnekovo, labai svarbu savimi pasitikėti, padėti darbdaviui megzti pokalbį, bendrauti kaip lygiam su lygiu.
„Taip pat svarbu paruošti namų darbus. Jei kandidatas pasidomi žmogumi, kuris jį kalbins, gali rasti bendrų pomėgių. Tai labai pravers. Dažniausiai žmonės ieško panašių į save, todėl bendri pomėgiai gali būti reikalingą „chemiją“ tarp žmonių surandantis dalykas.
Kandidatas taip pat turi pasidomėti įmonės, kurioje mėgina įsidarbinti, veikla, pasiekimais. Jei kyla klausimų apie bendrovės veiklą, darbo specifiką, juos pravartu susirašyti lapelyje ir pateikti pokalbio pabaigoje. Dažnai žmonės pamiršta klausimus, kuriuos norėjo užduoti, o susirašyti klausimai padės kandidatui ir parodys žmogaus domėjimąsi, pasiruošimą“, – pataria A. Francas.
Pašnekovas teigia manantis, kad mūsų jaunoji karta vis sėkmingiau pasirodo per pokalbius dėl darbo, žino, kur ieškoti patarimų, nebebijo pasakyti, kodėl yra tinkami. „Labai svarbu, kad ir vyresni žmonės nebijotų sėkmingai save pateikti darbdaviui“, – sako jis.
