Vergų prekyvietės, sugulovės, vergai statybose ir žemės ūkyje. Kodėl Rusijoje vergovinė santvarka, prieštaraudama istorijos dėsniams, vėl tapo ekonomiškai efektyvi, klausia ir į šį klausimą mėgina atsakyti portalas „slon.ru“. Rusija pirmą kartą istorijoje pateko į JAV Valstybės departamento pranešimą „Šiuolaikinė prekyba vergais – 2013“ – ji įtraukta į tų šalių grupę, kurių valdžia ignoruoja nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis. Vergijai pranešimo autoriai priskiria priverstinį darbą, seksualinę vergystę ir prievartinį nepilnamečių įtraukimą į dalyvavimą karo veiksmuose.
Sugulovės už tūkstantį dolerių
Yra ir dar viena vergystės rūšis Rusijoje – seksualinė vergija, kada merginos vietoje darbo modelių agentūroje arba kavinėje atsiduria viešnamyje. Ši šaka aiškiai labai gerai išvystyta mūsų šalyje, rašo toliau „slon. ru“. Leidinio korespondentas visą savaitę skambinėjo dešimtims žmogaus teisių gynimo organizacijų, pasirengusių padėti moterims, patekusioms į krizinę situaciją. Tačiau, kaip paaiškėjo, dauguma iš jų specializuojasi vien tik pagalbos teikime toms, kurios buvo mušamos šeimoje arba liko su kūdikiu be pragyvenimo šaltinio. Kaip aiškino žmogaus teisių gynėjai, išeiti į judrias magistrales naktį ir siūlyti savo pagalbą merginoms jie nesiryžo, bijodami prasidėti su kriminaliniu verslu. Vienintelė nekomercinė organizacija, užsiimanti moterų „traffikingu“ – tarptautinė koalicija „Angelas“ Rusijoje užsidarė 2009 metais.
Tačiau seksualinės vergystės mastus Rusijoje įvertinti sunku, nors žiniasklaidoje kai kada pasirodo pranešimų. Štai Amūro mieste (Chabarovsko kraštas) paskelbtas nuosprendis vietos gyventojai Olgai Pavliuk, kuri verbavo merginas legaliam darbui užsienyje, o iš tikrųjų jos patekdavo į seksualinę vergovę. Policijos duomenimis nuo 2006 iki 2009 metų nusikaltėlė „pardavė“ į vergiją septynias merginas nuo 18 iki 23 metų. Policija pažymi, kad už kiekvieną parduotą merginą verbuotoja gaudavo apie tūkstantį dolerių. Nusikaltėlę nuteisė trejų metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą iki 2019 metų. Kitame pranešime sakoma, kad nusikalstama grupuotė organizavo eilę lindynių užsiiminėti prostitucija įvairiuose Rusijos regionuose. VRM įvykdžius specialią operaciją pavyko išlaisvinti per 30 moterų, kurios buvo verčiamos užsiiminėti prostitucija Maskvoje, Saranske, Žemutiniame Naugarde, Penzoje, Voroneže, Rostove prie Dono, Krasnodare ir Sočyje. Visos jos buvo pagrobtos Maskvoje.
Moterų žydžių organizacijos „Kešer“ kovos su prekyba žmonėmis pakraipos koordinatorė Tatjana Molodceva pasakoja, kad taip pat žino daug pavyzdžių, kada Rusijos moterys atsidurdavo vergijoje net neišvykusios į užsienį.
„Aš žinau daug pavyzdžių, kai į tolimus Rusijos kaimus atvažiuoja agitatoriai, pasakojantys gyventojams, kad jų dukterys dirbs mieste, gyvens bendrabutyje ir gaus tam tikrą atlyginimą. Motinos sutinka, o paskui nebegali rasti savo dukterų. Pavyzdžiui, tokia istorija nutiko Ivanovo srityje. Dabar mes padedame išsiimti dokumentų dublikatus moteriai, kuri norėjo susirasti darbą pagal skelbimą laikraštyje, o pateko į seksualinę vergovę. Ir tokių atvejų pasitaiko kiekviename žingsnyje“. Seksualinės vergovės aukos nekontaktuoja su žurnalistais, išlaisvintos ar pabėgusios stengiasi pakeisti visus kontaktinius telefonus ir grįžti į tėvynę, kur apie jų praeitį mažai kas težino. Jos bijo, kad pasakius savo koordinates jos vėl bus sugrąžintos į viešnamį. Judėjimo „Alternatyva“ lyderis Olegas Melnikovas pasakoja, kad šias merginas išlaisvinti labai brangiai atsieina, juk su jomis reikia susitikti keletą kartų.
„Atskleisti tokį nusikaltimą – labai brangu, juo labiau, kad nepasitaikė atvejo, kad mums kaip nors padėtų teisėsaugininkai. Be to, mūsų niekas nesubsidijuoja ir neremia. Mes egzistuojame, šaip taip „sukrapštydami“ apie 40 tūkstančių [rublių] per mėnesį. Tai dažniausiai mūsų pačių pinigai, giminaičių aukos ir viena kita auka per internetą. Iš esmės mes dirbame vien tik iš entuziazmo. Pavyzdžiui, dabar mes susirašinėjame su vienu iš galimų sutenerių merginos vardu ir tikimės nutverti jį už rankos ir paviešinti jo fotografiją. Tačiau mes net nesitikime, kad jam bus iškelta byla. Pas mus labai sunkiai iškeliamos bet kokios baudžiamosios bylos, kadangi reikia nukentėjusiųjų. Bet dauguma išlaisvintų žmonių stengiasi išvažiuoti namo, nelaukdami ikiteisminio tyrimo. O merginos, išvaduotos iš seksualinės vergovės, apskritai atsisako rašyti kokius nors pareiškimus“.
Kas vergų šeimininkas?
Kaip teigiama JAV Valstybės departamento pranešime, vien tik Maskvoje ir Maskvos srityje ne mažiau kaip 13 tūkstančių žmonių dirba veltui, be dokumentų, gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir verčiami elgetauti.
Iš kur jis žino? Atrodo, kad tikrosios situacijos Rusijoje su vergyste niekas nežino. Statistikoje, kurią turi Teismų departamentas prie Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo ir kurioje nurodyta, pagal kokius baudžiamojo kodekso straipsnius nuteista dauguma kaltinamųjų, straipsniai „prekyba žmonėmis“, „žmogaus pagrobimas“ ir „neteisėtas laisvės atėmimas“ apskritai neminimi. Greičiausiai, dėl labai nežymaus nuteistųjų skaičiaus.
Tai Jungtinėse Valstijose apie vergiją parašyta pirmajame Valstybės departamento puslapyje, ir šia problema užsiima dešimtys nekomercinių organizacijų, kuriose dirba dešimtys žmonių, o Rusijoje, atrodo, šia problema jeigu ir užsiimama, tai chaotiškai. Pavyzdžiui, VRM svetainėje apie atskleistus nusikaltimus, susijusius su vergove, užsimenama ne dažniau kaip tris kartus per metus. Valdininkai Rusijoje „traffikingu“ neužsiima, užtat aktyviai prisideda prie „stogo“ suteikimo nusikaltėliams.
„Stogo“ suteikimas – nusikaltėlių žargonas, juk galima pasakyti ir kitaip: neleisti skriausti savų. Rusijos VRM oficialus atstovas Aleksandras Lukašievičius stojo ginti šalies garbę, juk tai ne mes pagrindiniai prekeiviai vergais, o pranešimo autoriai. Na, o jeigu taip, tai ir kalbėti nėra apie ką.
„Amerikos užsienio politikos žinyba, skirianti tokį didelį dėmesį prekybai žmonėmis kitose šalyse, nepasižymi tokiu pat skrupulingumu, analizuodama padėtį „savo namuose“. Juk būtent JAV buvo ir tebelieka didžiausias pasaulyje gyvosios prekės „importuotojas“: žmogaus teisių gynėjų vertinimais iš12 milijonų JAV teritorijoje esančių nelegalių migrantų kasmet nuo 100 iki 500 tūkstančių žmonių tampa „traffikingo“ aukomis, turint tikslą priverstinai juos įdarbinti ir eksploatuoti.
Pranešime nutylimi faktai apie sekso vergių tiekimą į rajonus užsienio šalyse, kur pastoviai dislokuotos JAV ginkluotosios pajėgos. Nekalbama apie prekybos vaikais atvejus JAV: nevyriausybinės organizacijos „Poliario projektas“ duomenimis kiekvienais metais 100 tūkstančių vaikų įtraukiama į Amerikos sekso industriją. Liko nepastebėtas našlaičių, buvusių įvaikių seksualinės ir darbinės eksploatacijos paplitimas – sulaukę pilnametystės jie atsiduria gatvėje ir neretai pakliūva į prekeivių žmonėmis tinklus“.
Flegmatiška Rusijos valdžios reakcija į vergovės atvejus susijiusi su nemaloniu jausmu, kurį sukelia šis žodis. Labai jau neigiamai jis charakterizuoja dabartinę situaciją Rusijoje. Paprasčiau yra apsimesti, kad prekybos vergais šalyje nėra, sako žmogaus teisių gynėjas Olegas Melnikovas.
„Tačiau, kaip man atrodo, pas mus Rusijoje tiesiog nėra politinės valios, kad pripažintume, jog mūsų šalyje egzistuoja vergija. Ir kai kurie tyrėjai man atvirai sakė, kad niekada neiškels bylos pagal straipsnį „vergija“. Tad keldami baudžiamąsias bylas tyrėjai prašo naudoti formuluotę „neteisėtas dviejų ar didesnio kiekio asmenų sulaikymas“, bet ne „vergovė“.
Daugiau skaitykite: Prievartinis darbas: kaip atrodo vergovė (I)
