Ne tik todėl, kad maistas skanesnis – jie turi įtakos ir mūsų sveikatai bei savijautai.Pomidorų padažas – pagalbininkas miegamajame. Pomidorų padaže yra nemažai likopeno – antioksidanto, mažinančio prostatos vėžio riziką. Likopenas – tai unikalios struktūros ir cheminių savybių karotinoidas, turintis specifinių biologinių ypatybių. Jis vaisius ir daržoves nudažo raudona, oranžine ar geltona spalva.
Daugiausia likopeno yra greipfrutuose, papajose, pomidoruose, arbūzuose, raudonuosiuose pipiruose. Likopenas turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui: tai profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, prostatos ir virškinimo organų problemų, stiprina imuninę sistemą, spartina ląstelių atsinaujinimą, didina fermentinių organizmo sistemų aktyvumą. Likopenas yra vienas stipriausių natūralių antioksidantų, jis veikia neporinį deguonies atomą, kuris susiformuoja metabolinių procesų metu ir sąveikauja su ląstelių membranose esančiomis polinesočiosiomis riebalų rūgštimis – sumažina oksidacinį membranų lipidų pažeidimą, apsaugo ląsteles, neleidžia vystytis ligoms. Taip pat likopenas didina spermatozoidų koncentraciją ir jų judrumą.
Galima būtų įtarti, kad pomidorų padaže gerųjų medžiagų bus mažiau, nei šviežiuose pomidoruose. Tačiau konservuojant vaisius ir daržoves vertingosios medžiagos ne visuomet prarandamos. Yra ir išimčių. Pavyzdžiui, pomidorus tam tikrais atvejais geriau vartoti perdirbtus. Tyrimais įrodyta, kad termiškai apdorotuose pomidoruose pagrindinis karotinoidas likopenas yra geriausiai pasisavinimas.
Iš kečupo likopenas pasisavinamas daug geriau nei iš šviežių pomidorų. Mat pomidoro odelėje, kurios mūsų organizmas nesuvirškina, yra 85–90 proc. likopeno. O apdorojus termiškai, riebaluose tirpus karotinoidas likopenas tampa gerai pasisavinamas.
Garstyčios – puikus šaltinis antikancerogeninių cheminių medžiagų, vadinamų izotiocianatais. Izotiocianatai kovoja su vėžiu nukenksmindami kancerogenus – „blogiukus“, kalbant apie vėžį.
Jie mažina žalingą šių medžiagų poveikį ir skatina kancerogenų atpalaidavimą, pagreitindami jų pašalinimą iš organizmo. Tyrimai parodė, kad izotiocianatai gali padėti išvengti plaučių ir stemplės vėžio, sumažinti riziką kitų vėžio rūšių, tarp jų – skrandžio ir žarnyno. Paaiškėjo, kad kai kurie izotiocianatai gali trukdyti formuotis augliams, sukeliamiems cheminių kancerogenų.
Kuo aštresnės garstyčios, tuo daugiau šių naudingų medžiagų jose yra.
Japoniškas prieskonis pipirkrieniai (vasabi) taip pat yra prisotintas tų pačių naudingų izotiocianatų, kaip ir garstyčios. Tik jų koncentracija gerokai didesnė.
Aitriąsias paprikas valgysi – erelio akis turėsi. Jų aktyvusis komponentas – kapsaicinas, burnoje sukelia deginimo jausmą. Ši medžiaga yra tarp labiausiai tyrinėjamų medicinos, farmacijos ir mitybos srityje. Kapsaicinas gerina virškinimą, stimuliuodamas skrandžio sulčių išskyrimą, turi provitamino A, vitaminų B, B6, C, E, folio rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies. Pasižymi vidurių laisvinamuoju poveikiu, palengvina kvėpavimą sergant, gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį, apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų. Ištirta, kad kapsaicinas skatina prostatos vėžio ląstelių susinaikinimą. Paprikos sultys labai veiksmingos sergant burnos ertmės ligomis: sunkia stomatito forma, žandikaulio kaulų arba dantenų uždegimu, parodontoze ir panašiomis ligomis.
Kinijos mokslininkai laboratoriniais tyrimais nustatė, kad junginys kapsaicinas, pipirams suteikiantis aštrumo, atpalaiduoja kraujagysles.
Kaip šis junginys veikia? Kapsaicinas aktyvina kraujagyslių receptorius, kurie skatina azoto oksido gaminimąsi. O šios dujų molekulės saugo kraujagysles nuo disfunkcijos ir uždegimo.
Mokslininkai ir anksčiau tyrė molekulinį ryšį tarp kapsaicino ir arterinio kraujospūdžio stabilizavimo, tačiau ankstesnių darbų pagrindas buvo stiprus arba trumpalaikis junginio poveikis. O dabar surinkta patikimų duomenų apie ilgalaikį aitriųjų paprikų poveikį hipertenzijai.
Ir dar. Šis antioksidantas labai naudingas akims, nes mažina amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
