Rugsėjo pradžioje Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas nudžiugino Lietuvos automobilių sporto gerbėjus, paskelbę apie savo komandos „Agrorodeo“ planus 2018-aisiais dalyvauti jubiliejiniame 40-ajame Dakaro ralyje „Toyota Hilux“ visureigiu.
Būtent ruduo yra pats intensyviausias pasiruošimo Dakarui metas. Tuomet tvarkomi įvairūs administraciniai niuansai, komplektuojamos galutinės į Pietų Ameriką vyksiančios komandos, o svarbiausia – paruošiamas automobilis. Šiai sričiai Dakaro dalyviai skiria itin daug dėmesio.
Nauja beveik viskas
„Toyota Hilux“ visureigis šiuo metu yra Vilniuje, tačiau jo dalys išbarstytos kur kas plačiau. Amortizatoriai išsiųsti apžiūrai į „Reiger“ gamyklą Olandijoje, pavarų dėžę ir reduktorius revizuoja Utenoje įsikūrę „Samsonas Motorsport“ meistrai. Svarbiausios dalies – variklio – keitimu užsiima mechanikų komanda, keliausianti į Pietų Amerika: Edvardas Lucevičius, Egidijus Janavičius ir Romas Žalnierukynas.
„Po kiekvienų varžybų, ruošiant automobilį kitoms, būtina detali jo dalių apžiūra – tam skiriame daug dėmesio. Šio „Toyota Hilux“ variklis jau buvo įveikęs apie 50 tūkst. kilometrų ir nors be problemų atlaikė tris Dakarus, Šilko kelią ir Maroko ralį, saugumo sumetimais jį keičiame. Kitų svarbių detalių būklė taip pat turi būti įvertinta, o daugelis jų – keičiama naujomis. Sakyčiau, kad automobilio paruošimas yra svarbiausias elementas, lemiantis finišą maratoninėse lenktynėse“, - teigė „Agrorodeo“ komandos mechanikas E. Lucevičius.
V. Žalos „Toyota Hilux“ bus varomas 5,0 l darbinio tūrio V8 varikliu, kuris montuojamas į „Lexus“ automobilius. 102 oktaninio skaičiaus benzinu jis pasiekia 380 AG.
Mechanikas juokavo, kad galėtų vardyti ir smulkesnes keičiamas dalis, tačiau šis procesas truktų kelias valandas: stabdžių sistema, pusašiai, įvairios traukės ir kitos dalys, net jeigu nepastebimas ženklus jų nusidėvėjimas, turi būti pakeista naujomis.
Kai kurios detalės ne tik keičiamos, bet ir patobulinamas jų veikimo principas: pavyzdžiui, šio „Toyota Hilux“ problema yra gendantis vairo stiprintuvas, kurio veikimas sujungtas su hidrauliniais automobilyje sumontuotais keltuvais, vadinamomis „kojomis“. „EAMV Motorsport“ mechanikai šias sistemas atskyrė, tad vienos gedimas neturės įtakos kitai.
Jau ruošia atsargines dalis
Antras svarbiausias finišo garantas, pasak E. Lucevičiaus, yra atsarginės dalys – pakankamas jų kiekis bei reikiamu metu atliekamas susidėvėjusių detalių keitimas. Kai kurių nusidėvėjimas matomas išoriškai, o kai kurioms yra nustatyta rida – įveikus tam tikrą skaičių kilometrų greičio ruožuose, detalės gedimo tikimybė ženkliai padidėja ir ją rekomenduojama keisti.
„Kai kurias detales gaminame Lietuvoje – pavyzdžiui, dugno apsaugas pagamino Utenoje įsikūrusi „Nosted mechanika“. Kai kurios detalės dar komplektuojamos ir iškeliaus kartu su visureigiu. Dakare praktiškai visą mašiną turėsime atsarginę, išskyrus rėmą, degalų baką ir kai kuriuos išorinius elementus kaip duris ar statramsčių apsaugas. Ar imsime atsarginį variklį? Dėl jo dar galvojame, bet greičiausiai ne“, - aiškino mechanikas, netrukus plačiau papasakojęs apie dvejones dėl atsarginio variklio Pietų Amerikoje.
Motoro keitimas Dakaro ralio metu yra labai brangus. Remiantis varžybų reglamentu, automobilis tuo pačiu varikliu turi pravažiuoti nuo starto iki finišo, o jeigu to padaryti negali ir maratono viduryje visureigio širdį prireikia pakeisti, ekipažui skiriama 50 valandų bauda, priverčianti atsisveikinti su bet kokiomis pretenzijomis į gerą rezultatą. Be to, pridūrė E. Lucevičius, variklio keitimas nėra toks paprastas: mechanikų komandai tą daryti reikėtų naktį, o bivuako aplinka – nelabai sterili. Tą pačią naktį reikėtų atlikti ir kitus einamuosius visureigio remonto darbus, tad viską suspėti padaryti kokybiškai – sunkiai išsprendžiamas uždavinys.
Pakankamas atsarginių dalių turėjimas yra svarbus ir finansiniu atžvilgiu. Antroje Dakaro pusėje kai kurioms komandoms atsarginių dalių tiesiog pritrūksta, tad jų atstovai neretai ieško, kas jas gali parduoti. Dakaro bivuakuose sportinių visureigių detalių pasiūla nėra didelė, tad ir kainos pašoka į kitą lygį: pasak E. Lucevičiaus, paprastai vienos detalės kaina padidėja apie 30 procentų, tad jeigu dabar vienas sportinis „Toyota Hilux“ pusašis kainuoja 2 800 Eur, tai Dakaro bivuake iš kitos komandos jį būtų galima įsigyti už 3 500 Eur.
Kita vertus, šioje vietoje „Toyota“ visureigiai turi pranašumą prieš kitus automobilius: kadangi „Hilux“ modeliais Dakare varžosi daugiausia sportininkų, jų detalių pasirinkimas paprastai yra didesnis nei kitų.
