Prie Spaudos rūmų prieš ketvirtį amžiaus nukentėjusi vilnietė Marytė Šustikienė, atvykusi į penktadienio teismo posėdį, piktinosi, kad suluošinti žmonės turi samdytis teisininkus, o už kaltinamųjų advokatus moka valstybė.
„Kada atvažiavo pirmi tankai, mes prie centrinių durų buvom 25 žmonės. (..) Pirmieji smūgiai prie centrinių durų ir teko. Nukentėjau – tankai stovėjo prieš nosį gal du metrai, tiesiai į veidą, šūviai. Akustinė trauma stipri, klausos būgneliai susprogę, nebeturiu ausų būgnelių, nosies pertvara sulaužyta. Buožėmis yra mušę į galvą, nes prie centrinių durų labai stumdėmės, jeigu ne mano vyras, nežinau, kuo būtų pasibaigę. Norėjau muštis su kareiviu, sakiau: „šauk, jeigu reikia“. Žodžiu, sunku buvo, žiaurumas buvo nežmoniškas“ – penktadienį žurnalistams pasakojo moteris.
„65 advokatai, o mūsų niekas negina“, – piktinosi M.Šustikienė.
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis pritarė nukentėjusiai, kad valstybės teisingumo institucijos nepasirūpino tinkama bylos eiga.
„Posėdis vyksta, žudikų advokatai sėdi salėje, jie gali viską klausytis, jie apmokami valstybės biudžeto, o nukentėjusieji, sužaloti ir nužudytų artimieji neturi jokio gynėjo ir bylos niekas neseka. Kai byla eisi į galą, advokatai galės ginti žudikus, o oponuojančiu bus vienintelis prokuroras, kuris gina valstybės interesą. Tai ar gali vienas prokuroras atlaikyti 60 advokatų argumentus – protu nesuvokiamas konfliktas“, – sakė G.Genzbigelis.
Jis sako, kad grupei nukentėjusiųjų reiktų bent vieno advokato, kuris gintų visos jų grupės interesus ir vėliau galėtų oponuoti kaltinamųjų advokatams.
„Mes ginam svetimos valstybės žudikus, jiems iš savo kišenės dar mokėdami advokatams, o savo žmones, kurie jokios pagalbos nesulaukė ir išeina anapilin dėl sužalojimų, šitie žmones numesti“, – teigė Sausio 13–osios brolijos pirmininkas.
G.Genzbigelis sako, kad valstybės advokatas nukentėjusiems būtų jos moralinė parama, nes žalos iš kaltinamųjų prisiteisti jie nesitiki.
„Žmogus žinotų, kad jis gyvena toje valstybėje, kurią gynė ir kuriai paaukojo sveikatą“, – sakė jis.
Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti teisiami už akių.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.
Teismo procese Vilniuje dalyvauja tik du Rusijos piliečiai, buvę sovietų karininkai, daugiau kaip 60 yra užsienyje, daugiausia Rusijoje. Tarp jų yra ir buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Teisėjos teigimu, prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, prašydama įteikti kaltinamiesiems pranešimus apie įtarimus ir Europos arešto orderius, tačiau teigiamų atsakymų sulaukta tik iš Ukrainos.
„Prašymai buvo siųstu Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos generalinėms prokuratūroms. Tik Ukrainos prokuratūra įvykdė tokius teisinius pagalbos prašymus“, – posėdyje sakė teisėja.
Penktadienį teismo posėdyje pradėtas skaityti kaltinamasis aktas.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.
