Rajono tarybos nariams pričiupus Biržų rajono savivaldybės administraciją ir kartu šioje istorijoje veikusius herojus, socialinio būsto pardavimas sustabdytas. Šį butą netrukus gaus penkis vaikus auginanti šeima.
Nesitikėjo, kad sandoris sudomins rajono politikus?
Kai Biržų rajono taryboje 2009 metais pradėjo suktis Birutės gatvėje esančio buto privatizavimo klausimas, niekas negalvojo, kad piliakalnio papėdėje pasklis „prichvatizacijos“ kvapas.
Vieni rajono tarybos nariai nesitikėjo galintys tapti nešvaraus sandėrio „stogu“, kiti vylėsi, kad rajono vadovų palaikomas planas tyliai išsipildys. O savivaldybės administracija, jos direktorė Palmyra Prašmantienė ir rajono meras Regimantas Ramonas tikriausiai nemanė, kad tarybos nariai gali patikrinti, kas gyvena minėtame socialiniame būste, ir pasidomėti, kodėl savivaldybei naudinga tą butą kuo greičiau parduoti pusvelčiui.
Tuo tarpu Biržų rajono tarybos nariai, 2009 metų rugsėjį patikėję savivaldybės administracijos išvadomis, kad išskirtinai gražioje vietoje stovinčiame name vienas didelis butas labai susidėvėjęs ir jo remontas savivaldybei nenaudingas, 2011 metų sausį buvo budresni.
Prieš rajono tarybos posėdį, kuriame turėjo būti nuspręsta kone 70 kvadratinių metrų dydžio būstą parduoti už 15 tūkstančių litų, tarybos nariai Stasė Eitavičienė ir Stasys Valiukas nuėjo į Birutės gatvę ir sužinojo, kad jau penkerius metus socialinis būstas stovi tuščias, o jį privatizuoti rengiasi Vilniuje gyvenanti 29 metų moteris – vienos ministerijos tarnautoja.
Išgirdo ir tai, kad raudonų plytų namo kitų keturių butų gyventojams privatizuoti būstų neleidžiama. Esą tie butai per mažai nusidėvėję, o antrajame aukšte esančio erdvaus buto nusidėvėjimas siekia net 70 procentų.
Rajono savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiuose politikams aiškinta, kad būsto nusidėvėjimą ir vertę nustatė turto vertintojai.
Per brangu? Prašom, imkit pigiau
Savivaldybės administracijos direktorė P. Prašmantienė ir Ekonomikos skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė tikino, kad socialinis butas Birutės gatvėje yra labai blogos būklės , o jį pirkti pageidauja moteris, apie kurios darbą, pajamas, gyvenamąją vietą savivaldybės tarnautojos ničnieko nežinančios. O tikrinti socialinius būstus klerkės esą neturinčios galimybių – tą daryti Z. Marcinkevičiūtė siūlė tarybos nariams.
Administracijos atstovės tikino taip pat negirdėjusios, kad tas butas jau penkerius metus stovi tuščias, kai mirė jame gyvenusi sena moteris – socialinio būsto nuomininkė.
Tačiau savivaldybės buto pardavėjos gerai žinojo, kad ankstesnė savivaldybės už butą prašyta 30 tūkstančių litų kaina dabartinei pirkėjai netinkanti. Todėl iš jos dabar prašoma tik 15 tūkstančių litų.
Tokios klerkų kalbos ir S. Valiuko bei S. Eitavičienės pateikta informacija sukėlė tarybos narių nepasitikėjimą. Kilus triukšmui dėl rengiamos „prichvatizacijos“, savivaldybės administracija paskubėjo atsisakyti ketinimų – iš tarybos posėdžio darbotvarkės išbraukė buto Birutės gatvėje privatizavimo klausimą.
Ilgai regztas socialinio būsto pardavimo sandoris pasiturinčiam asmeniui neįvyko. Tačiau liko faktai ir klausimai, kas ir už kiek teikė išskirtines savivaldybės turto „privatizavimo paslaugas“.
Ką reiškia padėka už privatizacijos sutrukdymą?
Kai privatizavimas jau buvo sustabdytas, tarybos nariai S. Eitavičienė ir S. Valiukas pasidomėjo, kaip atrodo 70 procentų nusidėvėjęs butas, kurio atsikratyti savivaldybei esą naudinga.
Į butą Birutės gatvėje patekti galėjo ne iš karto.
„Neturime raktų“, – atsikalbinėjo savivaldybės administracijos direktorė ir jos pavaldiniai. Vėliau paaiškėjo, kad raktai nuo savivaldybės būsto, kuriame penkerius metus niekas negyveno, gulėjo privataus asmens kišenėje.
Praėjusią savaitę S. Eitavičienė ir S. Valiukas apžiūrėjo būstą, kurį savivaldybė rengėsi „iškišti“ už 15 tūkstančių litų.
Butas – vienintelis antrajame aukšte. Yra vietinis vandentiekis. Erdvi (14,12 kv. m) virtuvė, dideli kambariai, koridoriai, keli sandėliukai. Visas plotas – 69, 46 kv. metrai. Ir buto būklė, anot politikų, yra tokia, kad jame galima gyventi be didesnio tvarkymo. O turintiems galimybę investuoti į remontą ir atvesti iš šalia esančios „Agluonos“ įmonės vandentiekį, prie ežero ir upės esančio didelio buto vertė labai išaugtų.
„Viskas, ką turėčiau padaryti, norėdamas čia gyventi, tai paimti maišelį cemento ir užtaisyti skylutes aplink kaminą“, – sako S. Valiukas.
S. Eitavičienės nuomone, su turto vertintojų „pagalba“ savivaldybės administracijos rengta šio buto privatizacija – korupcijos pavyzdys.
Daug klausimų kelia administracijos direktorės viešas kalbėjimas, kad viskas daryta kažkurių rajono politikų prašymu. Visuomenei, be abejo, derėtų paklausti, kokia yra tokių „pageidavimų“ išpildymo kaina.
S. Valiukas norėtų žinoti, ką reiškia jo išgirsta savivaldybės administracijos tarnautojos Aldonos Jurkštaitės padėka už sustabdytą buto privatizaciją.
„Specialistė man sako, kad dabar tame bute bus apgyvendinta penkis vaikus auginanti šeima. Vadinasi, būstas nėra avarinės būklės ir tinkamas gyventi. Tai kodėl jį siūlyta parduoti kaip susidėvėjusį tiek, jog savivaldybei net remontuoti nebeapsimoka?“ – savivaldybės logikos ir „ekonominio naudingumo“ nesuprato S. Valiukas.
Kas ir kaip nustatė savivaldybės turto susidėvėjimą?
2009 metų rugsėjo 30 dieną Biržų rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad buto Birutės g. 3 remontas savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingas. Sprendimas padarytas remiantis Biržų rajono savivaldybės administracijos darbo grupės 2008 metų rugpjūčio 13 dienos Nekilnojamojo turto apžiūros pažyma ir išvadomis.
Darbo grupei vadovavo savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius, dirbęs kartu su minėto skyriaus specialiste Olga Puodėniene bei Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialiste Aldona Jurkštaite.
„Namo pamatai akmenų – betono, sienos – plytų, pastogės – medis su karkasu, stogas – dengtas šiferiu. Pastogės patalpų išorinių sienų lentos išpuvusios, stogo danga pasenusi, nėra lietvamzdžių. Viduje patalpų sienos išklijuotos tapetais, lubos tinkuotos, dažytos, įlinkusios, suskilusios, vietomis pažeistos pro kiaurą stogą bėgančio vandens. Langai mediniai, rėmai sutrūniję. Krosnys tvarkingos. Vidaus apdailos būklė patenkinama“, – rašė darbo grupė.
Išvada: „Namo pastogei reikalingas remontas. Reikia remontuoti stogo dangą, įrengti lietvamzdžius, remontuoti pastogės sienas, keisti langus.“
Remiantis šia išvada buvo sukurtas tarybos sprendimas apie daugiau nei 60 proc. nusidėvėjusį butą ir savivaldybei ekonomiškai nenaudingą jo remontą bei sprendimas parduoti būstą už 15 tūkstančių litų.
Būsto pardavimą sustabdžius staiga paaiškėjo, kad į butą, kurio stogas kiauras, sienos išpuvusios, įlinkusios bei suskilusios, galima kelti daugiavaikę šeimą.
Įdomu tai, kad 1942 metais statytame name yra penki butai, tačiau 70 proc. (tą nurodo ir valstybės įmonė Registrų centras) nusidėvėjęs tik vienas, esantis antrajame aukšte. Kitų nusidėvėjimas tik 51 proc., todėl savivaldybė jų privatizuoti neleidžia, o skuba atiduoti tik tą, kurio pageidauja bute negyvenanti pirkėja.
Kita vertus, jei savivaldybė skubėtų parduoti visus socialinius būstus, kurie nusidėvėję per 60 procentų, gal biržiečiai labai pigiai galėtų apsirūpinti butais? Jei 70 kv. m dydžio neblogos būklės butas be jokio aukciono parduodamas už 15 tūkstančių litų, tai nedidukus butus už kelis tūkstančius galėtų įsigyti ir vargingai gyvenantys žmonės.
O gal tų butų kaina dar labiau sumažėtų, jei savivaldybės samdyti vertintojai stengtųsi taip, kaip dėl parduodamo buto Birutės gatvėje?
Kam dirba turto vertintojai?
2009 metų lapkritį UAB korporacija „Matininkai“ nustatė nekilnojamojo turto (NT) – buto Birutės g. – rinkos vertę. Atliktas darbas vadinosi – „NT rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu“. Vertinimo užsakovas – Biržų rajono savivaldybės administracija. Įvertinimas atliktas taikant lyginamosios vertės metodą, tai yra lyginant panašių objektų pirkimo – pardavimo sandorius.
Vertintojai nustatė, kad buto Birutės g. 3, Biržuose vertė 2009 metų lapkričio 4 dieną buvo 30 tūkstančių litų. Tokia suma buvo minima ir tarybos nariams, kurie turėjo duoti sutikimą savivaldybės turto privatizavimui.
Tačiau kone lygiai po metų, 2010 gruodžio 16 dieną, tie patys „Matininkai“, taikydami tą patį vertinimo metodą, nustatė, kad to paties buto vertė yra 15 tūkstančių litų.
Kad per 2010 metus turto vertė Biržuose krito net 50 procentų, nekilnojamojo turto pardavimu besiverčiantys asmenys tvirtinti nesiryžta.
Į Biržų rajono tarybos narių klausimą, kodėl butą privatizuoti siūloma už 15 tūkstančių, o ne už 30, savivaldybės administracijos direktorė ir Ekonomikos skyriaus vedėja atsakinėjo „nuoširdžiai“ – pirkėjas nenori mokėti 30 tūkstančių, sutinka duoti tik perpus mažiau.
Tad, pasirodo, savivaldybės užsakymu turto vertinimas buvo atliktas dar sykį. Ir „lyginamosios vertės metodas“ parodė pirkėjui patinkančią rinkos kainą – 15 tūkstančių litų.
Peršasi klausimai, kokiais metodais reikėtų įvertinti rajono savivaldybės administracijos „užsakymus“?
Beje, ir administracijos direktorė P. Prašmantienė, ir Ekonomikos skyriaus vedėja Z. Marcinkevičiūtė įžūliai melavo tarybos nariams, sakydamos nežinojusios, kad privatizuojamas butas buvo laikomas tuščias.
Nekilnojamojo turto vertintojų 2010 metų dokumente aiškiai parašyta: „Apžiūros metu bute nebuvo gyvenama. Patalpos negyvenamos jau kurį laiką.“ Kad bute negyvenama, buvo nurodyta ir 2009 metų korporacijos „Matininkai“ išduotoje pažymoje.
O savivaldybė turi teisę parduoti būstus, kurie yra ne tik daugiau kaip 60 proc. nusidėvėję.
Yra sąlyga, kad savivaldybei tuos būstus remontuoti turi būti ekonomiškai nenaudinga, o būstą perkantis nuomininkas jame turi būti išgyvenęs ne mažiau kaip trejus metus.
Biržų rajono savivaldybė pardavinėjo butą, kuris penkerius metus buvo negyvenamas. Privatizavimui ruoštasi iš anksto – to buto remonto „ekonominį nenaudingumą“ 2008 metais nustatė straipsnyje minėta savivaldybės komanda – P. Januškevičius, A. Jurkštaitė, O. Puodėnienė.
Iš to, kas buvo aiškinama tarybos nariams, susidarė vaizdas, kad derybos vyko su pirkėju, nežinia, kur gyvenančiu, neaišku, kur dirbančiu, tačiau siekiančiu įsigyti prie ežero esantį socialinį būstą ir diktuojančiu kainą.
Tokį privatizavimo sandėrį rengę valdininkai turėtų patekti į specialiųjų tarnybų akiratį. Ar tai įvyks?
Alfreda GUDIENĖ
