„Saikas yra geriausias draugas – ir per šventes, ir visus metus. Šventės yra apie bendravimą, susibūrimą, artumą, o ne maistą“, – neabejoja dietistė Vaida Kurpienė. Tačiau kaip elgtis, jei visgi maisto buvo ragauta per daug?
Pirmiausia, pataria dietistė, reikėtų sugrįžti prie savo įprasto mitybos režimo – saikingai ir ritmingai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę. Leiskite savo organizmui nurimti, turėkite aiškų planą, ką darysite, o ne ko nedarysite. Tai padės mažais žingsniais pasiekti tikslą.
Be to, jei tik įmanoma, verta iš spintelių bei šaldytuvo evakuoti maisto likučius, kad būtų kuo mažiau pagundų ir galimybių kramsnoti.
Maisto likučiai – į šaldiklį
O ką daryti su maisto likučiais, nuo kurių po švenčių šaldytuvas tiesiog lūžta? „Galite pasigaminti sau dovaną – sušaldykite porcijomis, po 1 ar 2, likusį pagamintą maistą. Kai po sunkios dienos nesinorės gaminti, ar užpuls virusas ir nebus maisto gamybai jėgų, beliks reikiamą porcijų skaičių atsišildyti. Tokios atsargos pravers, kai norėsite greitai, skaniai pavalgyti naminio maisto“, – pataria V. Kurpienė.
Svarbi taisyklė – maistą šaldyti reikėtų porcijomis jau kitą dieną po gaminimo. Nerauginkite jo! „Jau trečią dieną pagamintas maistas ima rūgti, jame besidauginančios bakterijos gamina histaminą ir kitus biogeninius aminus, kurie gadina virškinamo trakto veiklą bei gali paskatinti rėmenį, pilvo pūtimą, sustiprinti visas turimas alergijas, net nesusijusias su maistu, gali atsirasti ir nuovargio jausmas.
Tad kuo ilgiau maistą laikysite, net ir šaldytuve, tuo labiau jame mažės vertingų medžiagų ir daugės žalingų. Net jei maistas atrodo taip pat!”, – įspėja dietistė.
Kita svarbi taisyklė, kurią akcentuoja V. Kurpienė – maistą šaldykite tik tam skirtoje taroje, pažymėtoje snaigėmis ar -20 C laipsniais. Dažnai šaldoma maistiniame plastike, kuris nėra skirtas šaldymui ir tuomet mikroplastikas patenka į maistą. Kvapo ir skonio nėra, tad gali atrodyti, kad nieko neįvyko, bet kaskart didėja rizika hormonų disbalansui ir lėtinių ligų, įtraukiant onkologines, atsiradimui.
Koks maistas svarbus?
Kitas žingsnis – tegu bent pusę lėkštės jūsų pietų ir vakarienės užima šviežios daržovės. Tik ne lapai, agurkai ir pomidorai, o pavyzdžiui, saliero gumbo ir morkų salotos, šviežių burokėlių, maišytų su raugintais kopūstais salotos, žiedinio kopūsto su paprika, šviežių kopūstų su greipfruto sultimis, kaliaropės su cukinija bei kitokios salotos, šaltojo laikotarpio šakninės ir kopūstinės daržovės.
„Vos keli šimtai gramų šviežių daržovių suteiks sotumo jausmą valgant ir nutolins alkio pojūtį pavalgius. Kitaip tariant, valgyti norėsite mažiau ir lengviau grįšite į saikingesnes porcijas.
Be to, daržovėse esančios skaidulos pagelbės žarnynui atsikratyti susikaupusio turinio bei padės atstatyti gerųjų bakterijų balansą, mažinti uždegimus, kilusius po suvartoto per didelio kiekio maisto ir alkoholio“, – pataria V. Kurpienė.
Iškrovos diena – tinka tik vienas variantas!
Kai susigrąžinsite įprastą mitybos ritmą, jei norėsite, galite ryžtis ir iškrovos dienai. Tačiau tik vienai dienai!
„Iškrovos diena galima tik su vandeniu arba su šiek tiek maisto“, – akcentuoja dietistė ir rekomenduoja meniu.
Organizmą valanti diena:
- 160–180 g sausų grūdų (perlinių kruopų, nekepintų grikių, avižų, bet ne dribsnių, ar kitų mėgstamų grūdų) nuplaukite ir per naktį pamirkykite kambario temperatūros vandenyje. Ryte galite įdėti šiek tiek druskos, užvirkite, išjunkite viryklę, palikite išbrinkti. Nepervirkite, kad būtų ką kramtyti.
- Grūdus padalinkite į 3 ar 5 dalis – tiek kartų kiek planuojate valgyti tą dieną.
- Gerkite daug vandens bei silpnos koncentracijos, nesaldintos arbatos.
„Žinau, kad žmonės daro iškrovos dienas gerdami tik kefyrą ar valgydami tik kiaušinius. Tačiau gyvūniniai produktai neturi skaidulų, todėl to, kas užsigulėjo žarnyne, jie neišvalys. O grūdų netirpios skaidulos tarsi šluota prašluoja žarnyną ir išvalo užsigulėjusį maistą, tirpios skaidulos padeda atsigauti mūsų gerosioms bakterijos.
Be to, svarbu gerai išsimiegoti, pailsėti. Būtinas ir fizinis aktyvumas: pajudėkite, pasivaikščiokite, kvėpuokite grynu oru. Kai mūsų organizmas nuo nejudrumo apsunksta, vėl norisi nesveiko, greitojo maisto ir persivalgymo ratas vėl ima suktis“, – sako sulieknek.lt autorė V. Kurpienė.
KOPŪSTŲ SALOTOS SU MĖTOMIS
Reikės:
- 200 g gūžinio kopūsto
- Svogūnų laiškų, pagal skonį ir norą. Galite keisti porais ar šalotiniais svogūnais
- Kelių mėtos lapelių, sukapotų
- 1 v. š. alyvuogių aliejaus, ypač tyro
- 1 a. š. citrinos sulčių, šviežiai spaustų
- 0,5 ar mažiau skiltelės česnako, nebūtina
- Druskos
Susmulkiname kopūstą, svarbu, kad plonai būtų pjaustomas. Jei turite kramtymo problemų, ar esate linkę labai greitai valgyti, kitaip sakant – nekramtyti, galite tarkuoti stambia burokine tarka.
Susmulkintą kopūstą padaužome/ suglamžome. Paliekame šiek tiek pastovėti.
Išspaudžiame česnaką ir sumaišome su druska, citrinos sultimis ir aliejumi. Užpilame ant kopūsto ir dar kartą suglamžome.
Susmulkiname mėtas ir svogūnus, dedame į salotas. Skanaus!
