Prezidentūra kritiškai vertina parlamentarų iniciatyvas riboti prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) įgaliojimus sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus.
„Tai labai pavojingas bandymas silpninti, skaidyti ar net griauti Konstitucijoje įtvirtintą nacionalinio saugumo sistemą“, - BNS trečiadienį sakė prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Rimanto Smetonos siūlymams riboti VGT galias. Pagal projektus, kurie dabar bus svarstomi komitetuose, VGT nebebūtų vadinama viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų, netektų įgaliojimų svarstyti ir teikti Vyriausybei Nacionalinio saugumo strategijos, nebekoordinuotų žvalgybos tarnybų veiklos ir nebeteiktų rekomendacijų dėl žvalgybos veiklos užduočių, nevertintų, ar į Lietuvą ateinantis stambus užsienio investuotojas atitinka europinius ir transatlantinius kriterijus.
„Svarbiausia ir bene vienintelė priežastis yra siekis, kad įstatymai atitiktų Konstituciją. Kadangi Konstitucijos 140 straipsnis nustato, kad svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto VGT, tai visiškai akivaizdu, kad kituose įstatymuose įrašyti platesni įgaliojimai prieštarauja Konstitucijai. VGT neturi spręsti nacionalinio saugumo bendrąja prasme klausimų“, - BNS aiškino pataisų autorius R. Smetona.
Prezidentūros atstovai tokiais samprotavimais teisinamas iniciatyvas vadina pavojingomis valstybei.
„Vien tik kariniais veiksmais, juo labiau šiuolaikiniame pasaulyje, negalima garantuoti efektyvios valstybės gynybos. Toks supaprastintas nacionalinio saugumo supratimas kelia pavojų Lietuvos valstybei, ypač turint galvoje jos geopolitinę padėtį“, - sakė R. Grumadaitė.
Liberaldemokratų frakcijos narys R. Smetona atmeta kritiką dėl per siauro valstybės saugumo suvokimo.
„Jokiu būdu tas nereiškia, kad čia kažkaip varžomos prezidento teisės, kaip man bandoma inkriminuoti. Aš kaip tik sakau, kad vadovaudamasis Konstitucija, prezidentas gali sudaryti kitą tarybą ar komisiją, kuri spręstų būtent nacionalinio saugumo klausimus“, - aiškino R. Smetona.
Jis tikisi, kad pataisoms Seimas pritars dar šioje sesijoje.
Siūlymus apriboti VGT galias pirmasis dar pavasarį yra pasiūlęs konservatorius Jurgis Razma. Jo projektas dėl VGT įgaliojimų susiaurinimo atsirado po to, kai prezidentas V. Adamkus praėjusį pavasarį teikė šiai tarybai svarstyti klausimus, susijusius su įveltu į skandalą Valstybės saugumo departamentu.
Anksčiau ši taryba ėmėsi ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių reikalų - susitarimų su Rusija dėl elektros energetikos, „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ ir „Jukos“, galimų ankstesnio prezidento Rolando Pakso neteisėtų sąsajų su prieštaringos reputacijos asmenimis bei kitų klausimų.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras bei kariuomenės vadas. Valstybės vadovo sprendimu į posėdžius taip pat gali būti kviečiami ministrai, valstybės institucijų vadovai, jų atstovai ar kiti asmenys.
