Šios tragedijos aptarti antradienį į prezidentūrą atskubėjo premjeras Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Susitikime taip pat dalyvauja Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimams, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas komentuodamas susitikimą sakė, kad buvo aptartos sisteminio pasirengimo bei techninio aprūpinimo problemos.
„Galime konstatuoti, kad gaisras parodė, kad krizių valdymo sistema nesuveikė“, – sakė jis.
J. Žukas tikino, kad norint išvengti tragiškų scenarijų ateityje, reikia patikrinti kokia yra situacija Lietuvoje: kur sandėliuoja, kas perdirba, kas gauna Europos Sąjungos išmokas už padangas.
Premjeras, pasak patarėjo, per susitikimą kalbėjo, kad tai yra ugnikalnis (padangų saugyklos), kuris gali bet kada išsiveržti. Lietuvoje suskaičiuota apie 7 vietas, kuriose padangų yra prikaupta itin daug ir kur situacija gali tapti pavojinga.
Prezidento patarėjas taip pat sakė, kad iš pradžių atrodė, jog situacija yra vienokia, bet vėliau ji peraugo į kitokią, komunikacija ir žinios, pasak jo, buvo prieštaringos.
„Merui buvo galima suteikti daugiau pagalbos, specialistų pagalbos, kurie žino, ką galima pasitelkti. <..> Jis tikrai buvo pakliuvęs į nepavydėtiną padėtį, jis naujai išrinktas, atsakomybė perkelta. Reikėjo pagalbos, gal bendro štabo, sutarėme, kad keisime situaciją“, – sakė J. Žukas.
Patarėjas, paklaustas ar prezidentui nederėjo nutraukti vizito Japonijoje, tikino, kad informacija apie nelaimę buvo prieštaringa. Prezidentas išvažiavo tada, kai buvo pranešta, kad gaisras jau stabilizuotas, o vėliau viskas vėl pradėjo eskaluotis.
„Žmonių aukų nebuvo, prezidentas tęsė savo vizitą, nemanau, kad būtų ką pakeitęs“, – sakė patarėjas. Jis tikino, kad didžiausia problema buvo komunikacijos stygius, neprofesionali komunikacija, taip pat tai, jog nebuvo bendros koordinacijos.
Merui neramu
Alytaus meras Nerijus Cesiulis po susitikimo su prezidentu tikino, kad jam dar nėra visiškai ramu.
„Tikėtina, kad šiandien mes jas pabandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes, tarkime, kai kurias padangas arba tas susmulkintas padangas reikėjo perkasti penkis kartus“, – kalbėdamas apie dabartinę situaciją sakė meras.
Jis prisipažino, kad nesijaučia ramiai. „Kai mes pamiršime šį gaisrą ir išmoksime pamokas tada man bus ramiau. Kol kas man dar neramu, gaisre vėl atsirado smilkimai, bet jie nedideli. Technika sunkioji dirba, ji atvaryta, o kai bus išvežta, kada bus išvežta, išsiurbta – matysime. Kiekiai milžiniški, tai – ne vienos dienos darbas. Aš manau, kad sulauksime Velykų“, – sakė Alytaus meras.
Jis taip pat tikino, kad savivaldybė padarė daugiau nei galėjo ir turėjo padaryti.
„Savivaldybė per valandą su puse evakavo žmones iš pastatų, jei mes būtume vadovavęsi ekstremalių situacijų komisijos planu tai tikėtina turėtume ir netekčių. Tai šiandien komisija, kuri dirbo, kuriai aš nevadovavau, kuriai vadovavo administracijos direktorius, dirbo puikiai, priekaištų tai komisijai niekas neturi. Situacija yra suvaldyta, ar ji būtų buvusi suvaldyta greičiau, ar ne – tai čia turi atsakyti institucijos“, – tikino Alytaus meras.
Jis prisipažino, kad pats asmeniškai skambinėjo įmonėms ir prašinėjo paskolinti sunkiosios technikos, nes mero skambutis turėjo visai kitokį poveikį nei specialisto.
„Prisipažįstu, kai kur gal viršijau savo galimybes, skambinau, bandžiau padėti, kaip įmanoma greičiau. Mes puikiai žinome, kad jokių aukų Alytuje nėra, gaisras užgesintas“, – sakė meras.
Jis atskleidė, kad buvęs Alytaus meras ir vicemeras, o dabar – Vidaus reikalų viceministras, jau anksčiau turėjo informacijos apie padangas perdirbančios įmonės „Ekologistika“ nusižengimus, bet tas raštas tarybos narių, kuriuo buvo ir dabartinis miesto meras, niekada nepasiekė.
Meras N. Cesiulis prisipažino, kad neįsivaizduoja, kiek užtruks gaisro padarinių likvidavimas, bet mano, kad tai truks ilgai.
„Ten tūkstančiai tonų, kaip reikės išvežti, utilizuoti...Sudėtinga technikai privažiuoti, nes gamykla sudėtinga, sunku į vidų patekti. Taigi, šioje vietoje galėsite klausti aplinkos ministro nuomonės“, – sakė N. Cesiulis, patikinęs, kad likvidavimo operacijos vadovas aplinkosaugininkas Jaunius Janonis bus pakeistas kitu specialistu, nes J. Janonio santykiai su „Ekologistika“ vadovu pasirodė gana artimi.
Tirs aplinką ir žmones, keis įstatymus
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikino, kad situaciją dėl gaisro Alytuje vertins prokuratūra. Pasak ministro, ugniagesiai atvažiavę į gaisrą net nežinojo, kokia ten yra situacija, kiek atliekų gali būti, todėl važiavo, kaip į paprastą gaisrą.
K. Mažeika sakė, kad jau yra sudėliotas planas ir schema, iš kur paimti mėginiai galimai taršai tirti, kur jie dar bus imami. Teritorija apima ne tik Alytaus rajoną, bet ir gretimas savivaldybes. Bus vertinamas poveikis tiek gruntiniams vandenims, tiek dirvožemiui.
„Ta įmonė turėjo teisę perdirbti ir laikyti apie 2 tūkst tonų padangų, priešgaisrinės apsaugos vertinimo tarnybos nereikalavo jokio įvertinimo (saugos) tokiu atveju. Bet smulkintų padangų, žaliavos, buvo sukaupta apie 10 tūkst. tonų“, – sakė ministras.
Anot jo, susitikimo su prezidentu metu kalbėta, kad įmonės užsiimančios tokia veikla turi turėti pakankamai lėšų ekstremaliai situacijai suvaldyti, tai, pasak ministro, turėtų būti ateities planas ir būtų vienas iš būdų, kaip susitvarkyti su turimomis situacijomis. Jis taip pat tikino nežinantis, kiek laiko prireiks sutvarkyti gaisravietę.
Ministrė mato klaidų
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, kuriai kliuvo daugiausiai kritikos nelaimės Alytuje metu, sakė, kad ateityje bus itin daug dėmesio skiriama mokymams, visuomenės informavimui ir darniai komunikacijai.
Ji pripažino, kad buvo padaryta klaidų, todėl bus atliekami vidiniai patikrinimai, įsijungs kontrolės mechanizmai, taip pat bus laukiama patarimų ir pasiūlymų iš Alytaus miesto ir rajono merų, kurie ką tik dorojosi su ekstremalia situacija ir turi sukaupę karčios, bet vertingos patirties.
Susitikime taip pat dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasidžiaugė, kad ūmių apsinuodijimų laikas Alytuje jau praėjo, gaisro metu žmonės ligoninių neužplūdo. Dabar, pasak ministro, bus vykdomas gyventojų biomonitoringas, bus tiriami žmonės buvę netoli gaisro epicentro, vėliau duomenis analizuos mokslininkai ir nustatys kokias rekomendacijas teikti žmonėms, ko jie turėtų saugotis, kokius tyrimus darytis, kokie ilgalaikiai pavojai gresia.
Pirmadienį vaikščiodamas po gaisravietę Alytuje prezidentas dalijosi įspūdžiais apie nelengvus vaizdus, kuriuos pamatė.
„Kokie įspūdžiai… Apokaliptinis, aišku, vaizdelis. Bet dabar turbūt nebaisu. Atvažiavome pažiūrėti, išsiaiškinti, kodėl visada taip atsitinka, kad vien vertus turime didvyriškus žmones, kurie yra pasirengę aukoti sveikatą ar gyvybę – ačiū Dievui, to nereikėjo“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pažėrė kritikos atsakingoms ministerijoms ir atskiroms institucijoms. Šalies vadovas mano, kad į 10 parų liepsnojusią gamyklą pažiūrėta aplaidžiai ir Alytus iš tiesų be reikalo buvo paliktas tvarkytis vienas su šia ekologine katastrofa.
Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną. Gaisras užgesintas per dešimt dienų. Dėl įvykio Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse paskelbtos ekstremalios situacijos. Vyriausybinė komisija nusprendė ekstremalios situacijos šalies mastu neskelbti. Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
