Politikos mokslų ir komunikacijos specialistai aiškina, kad situacija Alytuje gana „slidi“. Įvykus nelaimei pradedamas jausti visuomenės spaudimas, reikalaujama atsakymų į klausimus, „kas kaltas“ ir „ką daryti toliau“, todėl situacija politikams nėra saldi.
Politikai ginasi ir teisinasi
Situacija Alytuje kiek gerėja, bet dar nedžiugina. Miesto meras Nerijus Cesiulis prisipažino, kad sunkiosios technikos, kuri padėtų gesinti gaisrą, jis ieško visoje Lietuvoje. Smilkstančios padangos ir apgriuvę pastatai trukdo visiškai užgesinti gaisrą, o Miklusėnuose, į kuriuos jau kelintą dieną vėjas pučia dūmus, užterštumas viršijo normas nuo 5 iki 8 kartų.
Vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė tikino, kad situacija nėra tragiška, reikalingiausi specialistai sutelkti mieste, visą reikiamą įrangą Alytus esą taip pat gauna. Visgi kylant klausimams, kodėl tik praėjus penkioms dienoms po gaisro buvo susirinkusi valstybinė ekstremalių situacijų komisija, VRM ministrės atstovė atsakė, kad anksčiau „rinktis nebuvo poreikio“.
Pasak ministrės atstovės spaudai Boženos Zabarovskos-Ždanovič, skelbiant ekstremalią situaciją svarbu įvertinti visus lygius, todėl buvo paskelbta vietinė ekstremali situacija.
„Situacija ne blogėjo, o gerėjo ir rodikliai yra gerėjantys, todėl susirinkę sekmadienį į valstybinės ekstremalių situacijų komisijos posėdį komisijos nariai nutarė, kad valstybės mastu ekstremalios situacijos skelbti nereikėtų“, – sakė atstovė spaudai. – Dėl technikos, visos institucijos dirba, reaguodamos į kiekvieną tarnybų poreikį, jei kažko buvo pasakyta, kad reikia – buvo pateikiama. Alytaus merui buvo pateiktas sąrašas, kur buvo nurodyta 14 įmonių su vadovų kontaktais, kurie galėtų padėti. <..> Kasdien yra klausiama, ko reikia ir į visus poreikius yra atliepiama. Jei Alytaus miesto meras nori sakyti, kad jis dirba vienas, tai yra jo sprendimas. Alytus nėra paliktas vienas.“
Meras piktinasi biurokratija
Savo ruožtu pirmadienį Alytaus meras skundėsi, kad net pamaitinti ugniagesių be biurokratinių kliūčių alytiškiai negali.
„Kad jūs žinotumėte, kaip man pikta. Oi kaip pikta. Normaliomis sąlygomis įstatymai veikia daugiau mažiau neblogai. Tačiau kas vyksta dabar tik parodo, kad įstatyminę bazę reikia peržiūrėti iš esmės. Pavyzdžiui, vyrams naktį pritrūksta kuro. Tada jo užsipilti reikia važiuoti į Varėną. Arba prašyti savivaldybės pagalbos. Tada mes naktį turime daryti viešųjų pirkimų apklausas. Naktį.
Reikia maitinti mūsų ugniagesius. Vėl turime daryti pirkimus. Ir vėl tos pačios procedūros. Ir taip atrodo darbas ekstremaliomis sąlygomis. Man jau nuo ryto kažkokie valstybės specialistai pradeda priekaištauti, ar kažkas užpildė kažkokią formą, ar kreipėsi.
Man sako, mere, padėsime, nesijaudinkite, tuoj bus technika, tuoj viskas bus. Bet sėdžiu gaisravietėje ant borto, žiūriu į pajuodusius vyrus, išeinančius iš gaisro, jie į mane. Bet žadėtos technikos kaip nėra, taip nėra. Arba bus rytoj, o mums reikia dabar“, – pasipiktinimą liejo Alytaus meras.
Alytaus verslas maitins ugniagesius nemokamai
Alytaus savivaldybės komunikacijos atstovė Loreta Gaižuvienė po pirmadienio pavakarę pasibaigusio ekstremalių situacijų komisijos posėdžio portalui tv3.lt taip pat sakė, kad komisija dar kartą patvirtino, jog ugniagesiai ir gelbėtojai dirbs naktį iš pirmadienio į antradienį, atvyksta papildoma sunkioji technika iš Naujosios Akmenės.
Taip pat komisija nutarė, kad antradienį Alytaus miesto mokymo įstaigose pamokos nevyks, bet bus siūloma daryti neformalaus ugdymo užsiėmimus, mažyliai į darželius eis pagal tėvų pageidavimą, tėvai turės nutarti, kaip jiems geriau.
„Nutarta atšaukti draudimą neleisti vykdyti įmonėms veiklos Pramonės rajone, bet rekomendacija nedirbti liks. Pirmadienį buvo draudžiama dirbti iki 17 val. O nuo pirmadienio jau rekomenduojama nevykdyti veiklos. Dar komisijos posėdžio metu pasidžiaugėme, kad Alytaus maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos sutiko pamaitinti ir apgyvendinti svečius iš Lenkijos, atvykusius mums padėti. Ugniagesiams maitinimo paslaugos bus teikiamos nemokamai“, – sakė L. Gaižiuvienė.
Komunikacija yra viskas
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad nutikus ekstremaliai situacijai praėjus trupučiui laiko imame ieškoti nelaimės kaltininkų.
„Alytaus meras nuo pat nelaimės pradžios aktyviai bendrauja su žiniasklaida, reiškiasi „Facebook“. Krizinėse situacijose įvykiai paprastai klostosi nuo to, kas įvyko iki to, kas kaltas. Čia ir merui gali kilti klausimų, bet jis būdamas tiesiogiai rinktas miesto politikas jis dabar privalo bendrauti. Šioje vietoje jis didelių klaidų nepadarė. Žinoma, vieni žmonės ji kaltins ir toliau, o kitų akyse jis atrodys geriau“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Anot jo, kiti politikai, kuriuos liečia nelaimė Alytuje atrodo kitaip nei meras.
„Kuo didesnis įvykis tuo aukštesnes pareigas užimantis žmogus turėtų dalyvauti sprendžiant problemas. <..> Jei matome, kad klausimas ima kilti aukščiau vieno rajono ar vieno miesto, pradedame matyti spaudimą iš visuomenės, kad ir kitos institucijos dalyvautų sprendžiant problemą. Čia nėra tiek svarbu, kas komentuoja ir kas aktyviai veikia. Ko gero, Alytaus atveju darbavosi daugelis, problema, kad jie nesugebėjo to tinkamai iškomunikuoti“, – sakė A. Katauskas, patikinęs, kad mero skundai apie atvykstančius ir nieko nedarančius politikus išties kenkia politikams.
„Mes pradedame uždavinėti klausimus, nors nėra čia vieno teisingo atsakymo. Nes, jei nuo pat pradžių spręsti problemas Alytuje būtų atvykę šalies vadovai, tai atrodytų, kaip nesusipratimas. Svarbu rasti balansą, kas kalba, ką kalba, kurioje vietoje klausimai keliami labai aukštai. Po to, kai meras pradėjo viešai sakyti, kad atvažiuojantys politikai žada, rodo, kad nepasitenkinimas vietoje yra. Vadinasi kažkur nebuvo sukoordinuota, o paskui visi veiksmai atrodo pavėluoti“, – svarstė A. Katauskas.
Anot jo, svarbu, kaip buvo koordinuojami veiksmai tarp savivaldybės ir ministerijų, akivaizdu, pasak komunikacijos eksperto, kad pasikalbėjimai nevyko sklandžiai, kitaip tokio nepasitenkinimo iš Alytaus mero dabar negirdėtume.
„Klausimas, ką visuomenė nubaus. Visos krizės aplimpa mažais ir dideliais įvykiais aplink. <..> Nemanau, kad ministerijų ar vyriausybės vadovai patirs didelės žalos. Taip, didesnio jų koordinavimo pritrūko, bet nebuvo taip, kad niekas nekalta. Pripažinkime, meras yra aukštą postą užimantis politikas. Žinoma, jei būtų nukentėję žmonės, tada klausimas būtų kitas“, – svarstė komunikacijos profesionalas, svarstydamas, kad daugiausiai naudos gali išlošti dabartinis Alytaus meras. Tiesa, pralaimėti nemažai jis irgi gali.
„Visgi, jei meras nebūtų toks aktyvus, nebūtų teikęs tiek informacijos, spaudimas būtų daromas ministerijų vadovams, dabar nebuvo taip, kad visuomenė buvo numesta be informacijos“, – sakė A. Katauskas.
Lietuvai Alytus nerūpi, politikai nenukentės
Politologė Rima Urbonaitė aiškino, kad tie politikai, kurie galvoja apie savo reputaciją, turėtų galvoti ir apie savo veiksmus.
„Tai viena sudėtingesnių situacijų, bet per jas žmonės „pasitikrina“ kas yra kas. Šiuo atveju mes matoma, kad dabar kyla nepasitenkinimas. Mero pasisakymai buvo pakankamai aštrūs, jis tiesiai šviesiai pasakė, kad pagalbos, kurios reikia, jie nesulaukė. Gali nutikti taip, kad žvilgsniai kryps į aukščiausio rango politikus“, – sakė politologė.
Anot R. Urbonaitės, svarbu, kad žodžius lydėtų veiksmai, todėl neužtenka sakyti, kad Alytui bus duodama visko, ko reikia, privalu tai ir padaryti.
„Gerai, kad politikai nelinkę viską vertinti tik iš Vilniaus, o yra linkę važiuoti į vietą, bet atvažiavimas neturėtų būti tik dėl varnelės. <..> Sunku pasakyti, kas yra kas, nes matome prieštaringus pasisakymus politikų“, – svarstė politologė, aiškindama, kad Lietuvos kitų regionų gyventojai ne iki galo supranta alytiškių nelaimę, todėl nebaus politikų, jų reitingai tikriausiai nekris, nebent paaiškėtų kokie nors kritiniai veiksniai.
Ji svarstė, kad mes dar nematome tikro vaizdo Alytuje, neaišku, kur padarytos klaidos. Informacija, anot jos, kol kas prieštaringa.
„Aktyvus politikų įsitraukimas yra raktas į problemų sprendimą ir į jų populiarumą. Nežinau ar visi politikai čia išnaudojo tą situaciją, dar paaiškės. Ši nelaimė, deja, nepalietė visos Lietuvos, todėl greičiausiai nepalies ir reitingų“, – sakė politologė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Alytuje spalio 16 d. naktį kilo gaisras padangų perdirbimo gamykloje, kurios plotas siekia apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Penktadienį gaisras buvo lokalizuotas, ugniagesiai įvykio vietoje dirba toliau.
Pramonės rajone leista dirbti tik bendrovei „Šilumos tinklai“, čia atvykstantiems įmonės „Dzūkijos vandenys“ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams.
Alytaus gyventojams toliau rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, o labiausiai užterštose vietovėse vykdyti Ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas.
Ugnies ir dūmų košmaras Alytuje tęsiasi. TV3 žurnalistams pavyko gauti medžiagą, kurioje nufilmuota, kad gaisras įmonėje galimai įsiplieskia ne pirmą kartą.
