Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas (Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas) ketvirtadienį portalui „Balsas.lt“ paneigė, kad mėginant atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovą Vytautą Greičių prezidentūra gąsdino Seimo narius. „Tikiuosi, kad tai „lapsus lingue“, - sakė L. Bielinis, komentuodamas rytinį premjero Gedimino Kirkilo pasisakymą radijo laidoje.
Kalbėdamas „Žinių radijui“ ministras pirmininkas G. Kirkilas ketvirtadienį pareiškė manąs, kad V. Adamkaus komanda padarė klaidų pristatydama V. Greičiaus atleidimo klausimą. „Manyčiau, šiuo atveju prezidentūros komanda padarė klaidų. Negalima taip arogantiškai pristatyti, priešingai, pradžioje reikia susitikti su Seimo frakcijomis, paaiškinti esamą situaciją, o ne po nesėkmės vėl surinkti, visus prigąsdinti", - kalbėjo G. Kirkilas. Pasak premjero, parlamento nariai nėra marionetės, kilnojančios ranką „tik todėl, kad taip reikia". G. Kirkilas pridūrė, jog šiuo atveju susidūrė dviejų institucijų ambicijos bei išreiškė viltį, kad Seimas ir prezidentūra ras išeitį iš susidariusios padėties.
Prezidento patarėjas L. Bielinis atsisakė komentuoti, ar mato kokias nors prezidentūros klaidas, ir pasakė tik tiek, kad išsakyta premjero nuomonė tėra jo paties situacijos matymas. „Samprotauti galima visaip. Kiekviena procedūra vykdoma atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir ne visada viską galima numatyti”, - aiškino patarėjas.
Seimas net du kartus atmetė V. Adamkaus siūlymą atleisti Vytautą Greičių iš LAT pirmininko pareigų. Pristatant pirmąjį prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo, parlamentarus suerzino šalies vadovo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė. Pastaroji tuomet pareiškė, kad Seimas išvis tegali balsuoti tik už V. Greičiaus atleidimą ir neturi jokio kito pasirinkimo. Kitaip esą pažeistų Konstituciją.
Reaguodami į tai, kai kurie parlamentarai sakė, kad parlamentaro mandatas yra laisvas ir Seimo nariai gali balsuoti kaip tik jiems atrodo teisinga. Be to, prezidentas sulaukė dalies parlamentarų priekaištų, kad neatskleidžia, kodėl nesiūlo AT pirmininko V.Greičiaus antrai kadencijai. Jo pateikti argumentai – esą jis tik vykdąs teisėjų pageidavimus ir siekiąs rotacijos – parlamentarų neįtikino. Daugelis tuomet teigė, jog tai galįs būti šalies vadovo kerštas V. Greičiui.
Konstitucijos 112 straipsnyje įtvirtinta, kad AT teisėjus bei jo pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. 115 straipsnyje taip pat įvardinti atvejai, kuriais Lietuvos Respublikos teismų teisėjai yra atleidžiami. Vienas iš jų – pasibaigus įgaliojimų laikui.
V. Greičiaus 9 metų kadencija šiame poste baigėsi praėjusį antradienį.
Konfliktas tarp kadenciją baigiančio AT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo policijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus.
Pagal Konstituciją, AT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Susiklosčiusią padėtį prezidento pozicijos šalininkai vadina teisine aklaviete, o parlamento opozicijos politikai teigia, jog V. Greičius išlieka visateisiu LAT vadovu.
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti. Pats V. Greičius nuo komentarų dėl savo kandidatūros susilaiko, tačiau yra ne kartą viešai išsakęs priešingai nei prezidentas požiūrį į teismų reformą.
Protestai dėl Jono Prapiesčio
Papildomu motyvu priešintis V. Greičiaus atleidimui tapo ir prieštaringai vertinama Jono Prapiesčio, kurį V. Adamkus siūlo skirti naujuoju LAT vadovu, kandidatūra. Birželio 26 d. Piliečių Santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką šalies prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos. Seimo salės balkone svarstymo metu taip pat buvo žmonių, nukentėjusių nuo EBSW aferų ir praradusių pinigus.
