Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė, dalyvaudamas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ir komentuodamas dabartinę sudėtingą situaciją valdančiojoje koalicijoje, leido sau pajuokauti apie premjerą.
Pabrėždamas, kad pastebėjimas pusiau rimtas, pusiau juokais, M. Lingė klausė:
„Kodėl premjeras būdams dešinysis ir kas vasarą išvykdamas į dviračių žygius „Suk į dešinę“, šį kartą važiuodamas iš Vyriausybės Gedimino prospektu nesuko į dešinę ir nenuvyko į Seimą spręsti tam tikrų klausimų, o pasuko į priešingą pusę ir nuvyko į S. Daukanto aikštę (prezidentūrą – aut. past.).“
Taip jis vertino premjero sprendimą teikti prezidentei vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atstatydinimą.
Pasak M. Lingės, susiklosčiusi situacija nėra tradicinė ir tipinė.
„Nepamenu, kada būtų premjeras teikęs ministro atsistatydinimą nesant tam tikrų dviejų sąlygų, įtvirtintų Konstitucijoje – nėra paties ministro išreikštos valios ir kai Seimas nėra pasakęs kažkokio nepasitikėjimo“, – sakė jis.
Kaip žinia, premjeras teikė atstatydinimą sulaukęs rekomendacinio pobūdžio Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) tyrimo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo išvadų, kuriose buvo aiškiai apibrėžta, kad R. Palaitis turėtų būti atstatydintas, nes tyrimas parodė, kad nebuvo rimtų argumentų atleisti Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Prezidentės patarėjo nuomone, kadangi ne prezidentė sudarinėjo šią valdančiąją koaliciją, tai ne jai ir reikėtų spręsti jos likimą, todėl šis šalies vadovės žingsnis buvo nuoseklus ir aiškus.
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Konstituciją, prezidentė skiria ir atleidžia ministrus, todėl šiuo atveju susidaro šioks toks užburtas ratas – D. Grybauskaitei atrodo, kad ji neturėtų „kištis“ į koalicijoje iškilusius nesutarimus, o susipešusiems koalicijos partneriams atrodo, kad jų ginčą turėtų išspręsti kažkas kitas.
O kol vyksta ginčas, galima ir toliau stebėti, kaip kiekviena pusė, tiek esanti ginčo epicentre, tiek „nesikišanti“, paleidžia į viešumą vienus ar kitus pareiškimus, „švelniai“ užgaunančius savo oponentus.
Vertindamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pirmalaikių rinkimų siūlymą, kuris buvo akivaizdi reakcija į D. Grybauskaitės sprendimą R. Palaitį palikti savo poste, M. Lingė ėmė vardinti pirmalaikių rinkimų siūlymų precedentus Seime ir pabrėžė, kad tokie siūlymai dažniausiai buvo vedini politinių sumetimų, kai vienos ar kitos politinės jėgos jautė, kad jau gali konsoliduoti tam tikrą rinkėjų grupę, pasiskaičiuodavo savo galimybes ir teikdavo siūlymus. Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokie siūlymai nėra niekada pasibaigę sėkmingai, nes tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų, turi balsuoti 85% Seimo narių.
Pasak M. Lingės, klausantis įvairių politinių reakcijų į prezidentės sprendimą, tenka apgailestauti, kad jos pareiškimuose nuolat bandoma išskaityti tai, ko ji nepasakė ir ignoruojama tai, ką ji pasako aiškiai. Anot jo, prezidentės pozicija tokia – ji nedalyvaus partinėse kovose.
Tačiau kaip galima buvo pastebėti, toks D. Grybauskaitės „nedalyvavimas“ politinėse kovose, galima sakyti, pasirenkant R. Palaitį vietoj premjero A. Kubilius, tą kovą dar labiau paaštrino.
Taip pat skaitykite:
Seimo pirmininkė susikirto su prezidente
Koalicijos peštynės: A. Čaplikas kaltina konservatorius bėgimu iš energetikos egzamino
Prezidentė nesikiša: R. Palaitis paliekamas, nesutarimus siūloma spręsti Seime
