Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Ketvirtadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) lyderiai aptars energetinį ir informacinį saugumą Europoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pirmą kartą Lietuvos iniciatyva ES vadovų lygiu bus aptartas bendras atsakas į dabar Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją.
„Mūsų pasiūlymai įtraukti į Tarybos dokumentus. Pirmą kartą aiškiai įvardinama, kad tai yra vykdoma Rusijos dezinformacijos kampanija, t. y. pirmą kartą bus toks svarstymas, pirmą kartą – toks įvertintimas. Ir tai – didele dalimi Lietuvos iniciatyva, kartu prisijungus ir mūsų kaimynėms“, – interviu LRT Radijui teigia šalies vadovė.
– Lietuvoje vėl prabilta apie vaikų išnaudojimą vaikų globos namuose. Šįkart prokurorai tiria galimą seksualinį vaikų išnaudojimą Viešvilėje. Ir tai, deja, ne pirmas toks atvejis. Prezidente, kai kalbėjote apie panašų tokį skandalą sausio pabaigoje Švėkšnoje, tokius centrus pavadinote valstybės gėda ir kritikavote institucijas, kad jos stumdosi atsakomybę ir nesprendžia seniai žinomų problemų. Ką, Jūsų manymu, reikėtų daryti, kad problema būtų sprendžiama iš esmės?
– Jau šiemet matome tris skaudžius atvejus dėl vaikų išnaudojimo globos namuose, o dar tik žygiuojame per kovą. Tai tik patvirtina, kad vaikų globos įstaigų kontrolė yra apgailėtina ir kad mes, paveldėję sistemą, nesugebame jos reformuoti. Mėginimai prasidėjo dar 2007 m., bet rezultatų iki šiol nėra.
Globojamų vaikų turime kone 10 tūkst., o pusė iš jų auga globos namuose. Taigi jau esu pasiūliusi įstatymo pataisą, kad vaikai iki trejų metų praktiškai negalėtų patekti į globos namus. Būtina padidinti finansavimą ir sušvelninti arba pagreitinti, palengvinti tvarką, kad vaiką būtų galima paimti globon, nes dabar, pavyzdžiui, išlaikyti vaiką globos namuose per mėnesį kainuoja iki 2 tūkst. eurų. Iš tikrųjų vaikai tampa globos namų įkaitais, nes tiek savivaldybėse, tiek kitose institucijose tiesiog pastatai gyvena vaikų sąskaita, biurokratinė mašina gyvena vaikų sąskaita. Pavyzdžiui, šeimynoje auginami vaikai gauna tik 300 eurų, o šeimoje globojami – tik 150 eurų. Taigi net ir skatinimo sistema, deja, yra nukreipta į tai, kad tie globos namai išliktų ir vaikai juose būtų laikomi vien dėl finansinio suinteresuotumo. Taigi būtina ir toliau peržiūrėti tiek finansinį paskatinimą, tiek globos ir įvaikinimo proceso pokyčius.
Esu pasirengusi ir toliau teikti įstatymo pataisas, ir mano dėmesys šiai problemai tikrai bus, jis išliks šalia visų kitų problemų, kurias reikia spręsti Lietuvoje. Radikalūs pokyčiai būtini, nes mes privalome atlikti savo pareigą kaip politikai, kaip Lietuvos vadovai, Seimo nariai, apsaugodami mūsų vaikus nuo įvairių išnaudojimo formų. Galų gale ši sistema išties yra labai blogas paveldas, kurį reikia naikinti, ir tai yra mūsų visų atsakomybė.
– Apie politikų atsakomybę ir pareigas. Seimas pradeda svarstyti projektą, numatantį dalinį šauktinių grąžinimą. Nuo politikų priklausys, ar Lietuvoje bus privaloma karinė tarnyba. Kadangi pasigirdo pačių įvairiausių svarstymų, Prezidente, kokio sprendimo tikitės? Kaip manote, ar Seimo nariams užteks politinės valios pritarti šauktinių kariuomenės įteisinimui?
– Aš labai tikiuosi, kad Seimo nariams ir visiems užteks politinės valios, bet pirmiausia – atsakomybės, nes tai yra konstitucinė pareiga – apginti valstybę, garantuoti jos apginamumą [...]. O dabartinė geopolitinė situacija mus labai aiškiai įpareigoja kuo skubiau tai atlikti. Net ir šiandien Kaliningrado srityje matome grėsmingas karines pratybas, vėl mūsų pasienyje žvanginami ginklai. Ne ką geriau yra Šiaurės Europoje, Šiaurės Baltijos regione, taip pat – ir Ukrainoje.
Taigi geopolitinė būtinybė grėsmių prasme yra reali, ji yra šalia mūsų sienų. Nacionalinio saugumo stiprinimas yra ne tik visų prioritetas, bet ir pareiga. Būtina ne tik turėti efektyvią kariuomenę, bet taip pat ir atgrasyti potencialų agresorių. Tą būtina daryti, nes šiandien turime ir nevisiškai užpildytas kariuomenės gretas ir taip pat būtina pildyti valstybės rezervą. Tuo labiau kad šiandien finansinės galimybės yra tokios, kad tai padaryti [tokiu būdu galima] gerokai greičiau ir pigiau negu galėtume tai padaryti, didindami profesionalią kariuomenę. Taigi, manau, visi argumentai yra „už“. Atsakomybė taip pat yra labai aiškiai išreikšta kiekvieno įstatymo leidėjo, konstitucinė pareiga – taip pat. Tikiuosi, kad Seimas sugebės priimti būtiną sprendimą.
– Saugumo problematika apima ne tik gynybą. Tai – kur kas platesnė, išsamesnė sąvoka. Ketvirtadienį Briuselyje ES vadovai ketina kalbėti apie energetinį ir informacinį saugumą. Kokių sprendimų galima tikėtis?
– Na, ketvirtadienį ir penktadienį vyksta Taryba. Joje bus pagrindiniai klausimai, kurie mums svarbūs, kuriuos rengiant taip pat aktyviai dalyvavome. Tai – ES energetikos sąjunga. Joje kalbėsimės apie energetikos europinės vidaus rinkos užbaigimą, o sykiu ir apie Lietuvai svarbų klausimą – elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa ateityje. Tai taip pat bus įtraukta į Tarybos išvadas. Taip pat kalbėsime apie energijos importo iš trečiųjų šalių skaidrumą, kaip užtikrinti visoje Europje, kad būtų labai skaidru ir aišku, kas, už kiek ir kodėl yra perkama. Taip pat – kad būtų užkirsti keliai politiniams sandoriams kitų šalių sąskaita. Taip pat kalbėsime apie pasiruošimą krizių atveju, galimam dujų tiekimo sutrikimui, kaip tuomet elgsis visos valstybės, kaip viena kitai padės.
Antras labai svarbus klausimas, be abejo, yra informacinis saugumas. Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvos iniciatyva pirmą kartą Europos vadovų lygmeniu aptarsime bendrą Europos atsaką į dabar Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją. Mūsų pasiūlymai įtraukti į Tarybos dokumentus. Pirmą kartą aiškiai įvardinama, kad tai yra vykdoma Rusijos dezinformacijos kampanija, t. y. pirmą kartą bus toks svarstymas, pirmą kartą – toks įvertintimas. Ir tai – didele dalimi Lietuvos iniciatyva, kartu prisijungus ir mūsų kaimynėms. Taigi nacionaliniu lygiu tą daro jau ir kitos valstybės – mėgina apsaugoti savo viešąją erdvę. Esu pateikusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Tikiuosi, kad pavasario sesijoje jos bus priimtos.
O paskutiniu laikmečiu, pavyzdžiui, Prancūzija šią savaitę uždarė net penkias interneto svetaines dėl neapykantos ir terorizmo kurstymo Prancūzijoje. Taigi matome, kad visos šalys reaguoja į įstatymų pažeidimus, į atvirą agresiją, neapykantos, terorizmo kurstymą, mūsų atveju – į atvirą dezinformacijos kampaniją. Taip turi elgtis ir Lietuva, taip elgsis ir visa Europa.
– Ir dar apie geopolitinę situaciją. Prezidente, Jūsų manymu, kokių žingsnių Europa galėtų ir turėtų imtis toliau?
– Iš tikrųjų matome, kad situacija Ukrainoje kol kas negerėja, kad Minsko susitarimai nėra vykdomi, įtampa išlieka, gal kiek mažiau atviros karinės konfrontacijos, bet įsipareigojimai dėl ugnies nutraukimo, sunkiosios technikos atitraukimo, sienų kontrolės nėra vykdomi, todėl būtina išlaikyti spaudimą Rusijai, išlaikyti sankcijas. Sankcijos turi būti pratęstos, nes jokių priežasčių kol kas jas kiek palengvinti ar nuimti dar nėra.
– Prezidente, Ukrainos aukščiausioji akademinė taryba, kurią sudaro intelektualai, visuomenės veikėjai, akademinės bendruomenės nariai Jus paskelbė Ukrainos metų žmogumi. Šį šeštadienį vykstate į Kijevą atsiimti apdovanojimo. Kuo šis apdovanojimas svarbus Jums asmeniškai ir Lietuvai?
– Kai esu Prezidentė, negalvoju apie save asmeniškai. Todėl šį Ukrainos apdovanojimą vertinu pirmiausia kaip Ukrainos žmonių pripažinimą, kad Lietuva supranta Ukrainos problemas, yra šalia, petis petin, mėgina padėti Ukrainai ir jos žmonėms atlaikyti šį sunkmetį, yra kartu su Ukraina. Taip ir vertinčiau šį apdovanojimą, kurį vis dėlto skirčiau ne sau ir net ne Lietuvai, o kiekvienam Ukrainos žmogui, nes šiandien kievienas ukrainietis yra didvyris, kiekvienas Ukrainos žmogus yra Metų žmogus, nes kovoja už savo laisvę, nepriklausomybę ir taiką savo šalyje. Todėl važiuoju priimti šį apdovanojimą kaip pagarbą, tačiau sykiu norėsiu išreikšti pagarbą kiekvienam Ukrainos žmogui, kuris dabar yra tokioje sudėtingoje padėtyje.
– Gal Kijeve numatyta ir kitų susitikimų?
– Taip, be jokios abejonės. Susitiksiu ir su prezidentu, ir su premjeru. Tai yra svarbūs susitikimai. Jie reikalingi toliau tęsiant ir koordinuojant bendrą veiklą, kaip padėti Ukrainai. Ir tai bus viskas: du pagrindiniai politiniai susitikimai ir apdovanojimo ceremonija.
