„Tokie Krašto apsaugos minsiterijos pirkiniai yra įstatymiškai neleistini, tuo labiau, kad įstatymai nenumato galimybės vogti - atvirkščiai. O kai produktas arba prekė kainuoja aštuonis kartus brangiau per viešuosius pirkimus, nei parduotuvėje, tai yra atviras Lietuvos žmonių apvoginėjimas“, - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Ji atkreipia dėmesį, kad viešuosius pirkimus vykdo ne kariuomenė, kuri tik formuluoja užduotis, o Krašto apsaugos ministerija (KAM), todėl atsakomybę prisiimti turi ministerija „ir konkrečiai ministras“.
Pasak jos, nuo 2014-ųjų vykdomi viešieji pirkimai kelia „labai daug klausimų, pradedant nuo politinės atsakomybės iki teisinės“.
„Man labai gaila konstatuoti, kad po pirmo ministravimo buvo kilę tam tikrų šešėlių šio ministro atžvilgiu. Dabar atrodo, kad tie šešėliai tik tamsėja ir jie nėra išsklaidyti. Todėl manau, kad jei ministras nesugebės susitvarkyti ir šį kartą, kažkokių rimtesnių pozicijų ateityje šis žmogus tikrai neturėtų tikėtis“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.
Prezidentė yra vyriausioji šalies ginkluotųjų pajėgų vadė.
Komentare BNS Prezidentūra anksčiau nurodė, kad būtina atidžiai išsiaiškinti situaciją dėl ministerijos vykdomų viešųjų pirkimų, „kad būtų užkirstas kelias bet kokiems piktnaudžiavimams ir krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir ekonomiškai“.
VPT antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.
Kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų vertės pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas antradienį teigė, kad ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija. Pasak ministro, nustačiusi šiame įsigijime sukčiavimo požymių, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėsi ikiteisminį tyrimą, o pastaroji, jį pradėjusi, vėliau tyrimą nutraukė.
J.Olekas informavo, kad KAM šį sprendimą apskundė teismui.
