Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus, neakivaizdžiai pripažinusio, kad šalies valdžia bejėgė reguliuoti degalų tiekėjų siaubingai keliamas kainas, raginimas atsigręžti į elektromobilius neturi jokio realaus pagrindo ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų pasaulio kontekste.
Tiesa, kalbėdamas apie tai ministras pirmininkas "pataikė į madą", mat pastaruoju metu automobilių pramonėje nebeapsieinama be elektromobilių termino.
Tačiau vertinant realiai, Lietuvoje nėra prielaidų atsirasti nei patiems elektra varomiems modeliams, nei - juo labiau - jiems reikalingai infrastruktūrai, kuri kainuoja per daug, kad sunkmečio nualinta šalis galėtų sau leisti į tai investuoti.
Elektromobilių valanda išauš. Kada - nežinia
Pastaruoju metu automobilių pramonėje nebeapsieinama be termino "elektromobiliai". Skirtingi analitikai pateikia skirtingus skaičius, kokio elektra varomų transporto priemonių augimo reikia tikėtis. Vis dėlto kalbos didinti pardavimų nepadeda - elektromobiliai kelią į gyvenimą skinasi gana sunkiai.
Net Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prabilo apie elektromobilius. Neakivaizdžiai pripažinęs, kad šalies valdžia bejėgė reguliuoti degalų tiekėjų siaubingai keliamas kainas, ministras pirmininkas paragino atsigręžti į elektromobilius.
"Turime susitaikyti su tuo, kad degalų kainos yra lemiamos objektyviai pasaulinėje rinkoje esančios situacijos ir tam tikrų monopolinių reiškinių didmeninėje rinkoje.
Turime galvoti taip, kaip galvojama daugelyje kitų Europos ir Vakarų pasaulio valstybių, pavyzdžiui, JAV ar Olandijoje, kokią alternatyvą galime turėti nuosekliai brangstančiai naftai ir benzinui transporte? Ir viena iš alternatyvų, apie kurią labai daug rašoma ir kuri pradedama įgyvendinti daugelyje pasaulio valstybių, tai - vis daugiau elektros naudoti automobilių transporte", - teigė A. Kubilius.
Premjeras pateikė Jungtinių Valstijų, Kalifornijos, pavyzdį, kur į specialios infrastruktūros tokiems automobiliams kūrimą yra dedamos didžiulės investicijos.
"Ir mes turėsime tai daryti. Mes šiemet daug dėmesio skirsime atsinaujinančios energetikos plėtotei ir strategijos patvirtinimui. Turime strategiškai susidėlioti ir štai šią kryptį", - sakė A. Kubilius.
Tiesa, panašu, kad premjeras, prabilęs apie elektromobilius, tiesiog norėjo būti madingas. Vertinant realiai, Lietuvoje kol kas nėra prielaidų atsirasti tiek patiems elektra varomiems modeliams, tiek - tuo labiau - jiems reikalingai infrastruktūrai. Ji kainuoja per daug, kad sunkmečio nualinta šalis galėtų sau leisti į tai investuoti.
Vairuotojai - pesimistai
Neskuba skintis sau kelio elektromobiliai ir Vakaruose. Priežastys - pačiuose automobiliuose.
JAV vartotojų organizacija "Consumer Reports" surengė apklausą, kurios metu siekta išsiaiškinti vairuotojų požiūrį į alternatyvius kuro šaltinius. Iš 1 752 apklaustų žmonių 72 proc. pareiškė jokiomis sąlygomis nesutinkantys persėsti į elektromobilį.
Likusio ketvirtadalio respondentų nuomonės pasiskirstė taip: 7 proc. absoliučiai įsitikinę, kad kitas jų automobilis būtinai bus ekologiškai švarus, likęs 21 proc. elektromobilį pasirinktų esant tam tikromis sąlygomis.
Pavyzdžiui, niekas nesutiktų pirkti elektra varomo modelio, kuris po įkrovimo nuvažiuoja mažiau nei 140 kilometrų. Taip pat nepaklausūs elektromobiliai, turintys gremėzdišką įkrovimo įrangą, arba tokie, kuriuos įkrauti galima tik specialiose degalinėje, o ne namuose iš paprasto elektros tinklo.
O pastaruoju būdu žmonės naudotųsi, jei įkrovimas truktų ne daugiau kaip 8 valandas.
Galų gale idealus elektromobilis, apklaustųjų nuomone, neturėtų kainuoti daugiau nei 2 000 dolerių brangiau už tos pačios klasės ir markės benzininį automobilį.
"Consumer Reports" teigimu, žmonių išvardytų sąlygų praktiškai neatitinka nė vienas šiuo metu serijiniu būdu gaminamas elektromobilis.
Įkrauti - 15 minučių
Nepaisant to, analitikai vis operuoja ateities skaičiais. Štai kompanijos "Royal Dutch Shell" vadovo Peterio Voserio nuomone, 2050 metais elektromobiliai sudarys 40 proc. visos parduodamų naujų automobilių rinkos.
Toks populiarumas, P. Voserio nuomone, elektra varomo transporto laukia dėl alternatyvios energetikos rinkos vystymosi, sąlygoto tiek naujų technologijų atsiradimo, tiek benzino brangimo.
Tačiau šių priežasčių augimui nepakaks. Reikės pašalinti bent tuos trūkumus, kuriuos "Consumer Reports" apklausoje išvardino vairuotojai.
Ta kryptimi gamintojai jau juda. Kuriamos technologijos, leisiančios elektromobiliui įveikti didesnį atstumą po vieno įkrovimo. Taip pat, norint padidinti kasdieninę elektromobilio ridą, siekiama užtikrinti greito įkrovimo funkciją, kuomet visiškai tuščia baterija iki 80 proc. įkraunama per 15 minučių.
Stengiamasi šalinti ir kitą nepatogumą. Šiuo metu skirtingų gamintojų elektromobiliai turi skirtingus kroviklius. Tad siekdami būsimiesiems elektromobilių savininkams palengvinti gyvenimą didieji jų gamintojai dar pernai pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis bus diegiamas bendras kroviklio standartas skirtingų markių ir modelių elektromobiliams.
Kas pirmiau - kiaušinis ar višta?
Perfrazuojant populiarų klausimą, iškeliama dar viena su elektromobiliais susijusi dilema: kas turi mieste atsirasti pirmiau - elektra varomi automobiliai ar jiems skirta infrastruktūra?
Dauguma specialistų sako, jog iš pradžių turi būti pakankamai elektromobilių, o tik tada turi būti diegiamos jiems skirtos stovėjimo vietos su galimybe įkrauti akumuliatorius ar specialios "degalinės".
"Jei būtų atvirkščiai, žmonės infrastruktūros diegimą galėtų vadinti pinigų švaistymu. Iš tiesų infrastruktūra tėra nedidelė dalis visos politikos, kuria reikėtų skatinti žmones naudoti elektromobilius", - teigia elektromobilius jau antrą dešimtmetį gaminančios norvegų kompanijos "Think Global" atstovai.
Tą gali patvirtinti ir statistika. Remiantis JAV duomenimis, 90 proc. šios šalies automobilių per dieną nuvažiuoja mažiau nei 100 mylių (160 km) - tiek, kiek elektromobilis įveiktų vienu įkrovimu, dažniausiai atliekamu grįžus namo po dienos darbų ir baigiamu prieš važiuojant į darbą kitą dieną.
Pigu ir saugu?
Nepaisant didesnės kainos, elektromobiliai išties turi nemažai pranašumų. Viena jų - pigesnis išlaikymas.
"Šiuolaikinis elektromobilis turi penkias svarbiausias judančias dalis - palyginti su šimtais vidaus degimo variklyje. Nėra jokių reguliarių privalomų vizitų į servisą - jokių filtrų ar tepalų keitimų. Nėra dujų išmetimo sistemos. Net stabdžių kaladėlės tarnauja nuo 2 iki 3 kartų ilgiau, nes naudojama jų energijos rekuperavimo sistema. Viskas, ką jums reikės keisti - valytuvų šluotelės ir padangos", - teigia "Think" atstovai.
Jie atmeta ir priešininkų teiginius, neva baterijos yra brangios ir jas reikia dažnai keisti - tvirtinama, kad standartinės ličio jonų baterijos gali tarnauti iki 10 metų arba 160 tūkst. kilometrų ridos.
Atmetami ir kaltinimai nesaugumu. Norvegų kompanijos teigimu, bendrojo naudojimo keliams sertifikuoti elektromobiliai jau valdžios reikalavimais turi atitikti saugumo standartus - tokius pačius, kokie taikomi ir įprastiems automobiliams. O Europos Sąjungoje (ES) turi atitikti ir elektros prietaisų saugumo reikalavimus.
Europa - už elektrą transporte
Beje, praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) elektros transporto plėtotę ir elektrinių automobilių gamybos skatinimą įvardino kaip savo strateginį siekį. Tiesa, eurobiurokratai supranta, kad elektromobilių kelias bus ne rožėmis klotas.
"Turės praeiti nemažai metų, kol vidaus degimo variklius išstums elektriniai. Gamintojai dar turės atrasti galimybių mažinti elektrinių automobilių kainas, reikės išplėtoti infrastruktūrą. Tai yra techniškai sunkiai įgyvendinami ir daug kainuojantys iššūkiai", - teigiama EK pranešime.
Teigiama, kad naujoji strategija sukurs palankią aplinką įprastinių variklių efektyvumui tobulinti ir itin mažai anglies dvideginio išmetantiems automobiliams tiekti į ES rinką. Strategija siekiama ir bendrų elektromobilių standartų, kad jie galėtų būti be vargo pakraunami bet kur Europoje.
Dokumente neteikiama pirmenybė jokiai technologijai, tačiau akcentuojama, kad ES teisėje iki šiol mažai dėmesio skirta elektromobiliams. Elektromobilių (ir hibridų) technologija laikoma parengta masinei gamybai, o Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Portugalija ir Danija ją ypač skatina, todėl EK teikia gaires, kaip ši technologija galėtų būti įdiegta sparčiau.
Pagrindiniai principai tokie: visi alternatyviais būdais varomi automobiliai turi būti ne mažiau saugūs, negu įprastiniai; remtini vieningi standartai, kad elektromobiliai galėtų būti pakrauti bet kur ES; skatintinas viešai prieinamų krovimo punktų įrengimas; skatintina pažangių elektros tinklų plėtra; siūloma atnaujinti naudotų baterijų perdirbimo taisykles ir tyrimus.
Žvilgnis į ateitį
ES ekspertų teigimu, 2020 m. rinkoje veikiausiai tebevyraus įprastiniai automobiliai, tačiau tikimasi, kad keliais riedės ir daug elektromobilių. Planuojama, jog pasaulyje automobilių skaičius išaugs nuo 800 mln. iki 1,6 mlrd., o 2050 m. - iki 2,5 mlrd. Tuo pat metu energijos išteklių mažės, ir jų kainos augs. Todėl, norint ir ateityje patenkinti susisiekimo poreikius, reikėtų iš esmės keisti technologijas. Itin perspektyviomis laikomos labai mažai anglies dvideginio išmetantys bateriniai elektriniai varikliai ir vandenilio kuro elementai.
Apie elektromobilius
Elektromobilių varikliai būna dviejų tipų - kintamos srovės (AC) arba nuolatinės srovės (DC). Automobilių pramonės milžinai, tokie kaip "Nissan", "Chevrolet" ar "Toyota", išskirtinai naudoja AC technologijas. Tiesa, jos kainuoja daugiau, mat užtikrinti jų veiklai reikia daugiau elektronikos. Bet tuo pačiu AC variklių sukimo momentas didesnis nei DC motorų.
