Kas yra premjeras Andrius Kubilius: ekonominis bolševikas, apgaudinėjantis visą Europą, ar nuoširdus žmogus, stipraus tikėjimo, kad nauji mokesčiai išgelbės šalį nuo bankroto?
Krikštykitės, arba bankrutuosime!
Tokie klausimai ir palyginimai kyla verslininkams ir ekonomistams, stebintiems premjero A. Kubiliaus veiklą. Prisidengdamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymais, daugiau nei pusmetį laukęs, jis vėl prabilo apie naujus mokesčius. Ir dar pagąsdino: arba nauji mokesčiai, arba Lietuvos bankrotas.
Komentuodamas TVF ekspertų siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) ir „žaliojo“ automobilių mokesčio A. Kubilius tautai aiškino: „Kartais atrodo, kad taip, kaip sugebėjome paskutiniai Europoje priimti krikštą, taip kai kurių kitų dalykų bandome išvengti, nors visi suprantame, kad tai, ką seniai taiko visos Vakarų Europos, pasaulio šalys, yra turbūt tinkamos priemonės tvarkyti šalies ar savivaldybių finansus. O mes visą laiką priešinamės. Iš mūsų galėtų mokytis Graikija. Europos Komisija ir TVF Lietuvą tik giria, padarėme tai, kas atrodė neįmanoma.“
Tačiau realybė, regis, yra priešinga. A. Kubilius nebenori kurstyti panikos, todėl Vyriausybės propagandos aparatas meistriškai manipuliuoja skaičiais.
„Kubilizmo“ propaganda
Vienas labiausiai mėgstamų ir dažniausiai A. Kubiliaus kartojamų užkeikimų – biudžeto deficito mažinimas. Esą Lietuva daugiau nei prieš metus rimtai sureagavo į ekonomikos krizę ir ėmėsi griežtų priemonių: antai pernai deficitas (skirtumas tarp biudžeto išlaidų ir pajamų) tesiekė 9 proc.
Kai reikia papūsti miglų, premjeras vartoja, anot kai kurių ekonomistų, keistą ir nelabai suprantamą terminą – biudžeto konsolidavimas (atseit išlaidų mažinimas ir pajamų didinimas). Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos jūros tarybos viršūnių susitikime Vilniuje jis pasigyrė, jog per 2009-2010 metų laikotarpį biudžeto konsolidavimo priemonių vertė pasiekė 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Klaidingas atskaitos taškas
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas stebėjosi: „Visi tie skaičiai ir palyginimai atsiremia į dar Gedimino Kirkilo laikų suplanuotą 2009-ųjų biudžetą. Tai nerealus atskaitos taškas, juk buvo numatyta ekonomikos augimo tendencija. A. Kubilius savo nuveiktus darbus lygina su tuo išpūstu biudžetu. Norėdami išsiaiškinti, kur esame, faktą reikia lyginti su faktu, ne su fikcija.“
S. Jakeliūno skaičiavimais, palyginę realias 2008 ir 2009 metų centrinės valdžios biudžeto pajamas bei išlaidas, matome visai kitokį vaizdą negu mums ir visam pasauliui pateikia A. Kubilius: biudžeto pajamos pernai sumažėjo 25 proc. (ketvirtadaliu), o išlaidos – vos 1 procentu.
„O Vyriausybės pateikiamus skaičius, kas įdomiausia, pasigavo Europos institucijos ir vos negiria Lietuvą. Vis dėlto tai tėra politinis šios vyriausybės palaikymas. Regis, Europa nemato arba nežino geresnių alternatyvų“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Jo žodžiais, realūs skaičiai rodo nekokią Lietuvos ūkio perspektyvą: „Kiek šnekuosi su politikais, verslininkais, įtakingais vadovais, žmonės į ateitį žiūri realiai. Valstybės ateitis su tokia finansų politika labai neapibrėžta. Tik apie tai garsiai nekalbama, nes nuotaikos visuomenėje ir taip depresyvios.“
Atgal į praeitį
Grasindamas finansiniu bankrotu ir besdamas į TVF nurodymus dar labiau taupyti, antraip pati Europa imsis griežtų finansinių priemonių, A. Kubilius su naujų mokesčių pažadais pranoksta pats save, juk pernai pritardamas Nacionaliniam susitarimui pažadėjo naujų mokesčių neįvesti.
Ekonomikos profesorius Povilas Gylys perspėjo: „TVF atstovai kalba tik apie biudžeto deficitą, tačiau nemini Lietuvoje per 15 procentų siekiančio nedarbo. Tai, kas būtų daroma, prieštarautų ekonomikos principams: degraduosime, grįšime į XIX amžių.“
Bet gal nevykdydami visų TVF rekomendacijų iš tiesų bankrutuosime, kaip sako premjeras?
S. Jakeliūnas komentavo taip: „Pirmiausia, reikia susitarti, ką tai reiškia. O bankrotų gali būti visokių. Ką daro britai ir amerikiečiai? Spausdina pinigus ir sudaro prielaidas infliacijai. Iš tiesų socialiniai įsipareigojimai lieka tokie, kokie buvę, tačiau auga kainos. Valdžia susirenka didesnius PVM ir kitus mokesčius.
Tą puikiai žino ir A. Kubilius, tačiau taip našta perkeliama ant tų socialinių grupių, kurie galimybių pasididinti savo pajamas neturi. Priešingai nei dujininkai ar naftininkai. Dėl tam tikrų visuomenės grupių Lietuvoje, galime sakyti, ir dabar vyksta socialinis bankrotas. Lėtai miršta ir degraduoja visa valstybė.“
Trumparegiškas požiūris
Naujas A. Kubiliaus uždavinys: per ateinančius dvejus metus, kaip reikalauja Mastrichto kriterijai, sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tai reiškia, jog iki 2012-ųjų deficitą teks „kirpti“ daugiau nei 5 procentiniais punktais arba 4,5 mlrd. litų. Tuo remdamiesi koalicijos vedlys bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė tautai žada 5–8 naujus mokesčius.
Viešai aptarinėjami kol kas tik du iš jų: NT mokestis ir „žaliasis“ automobilio mokestis, per metus galėsiantis siekti apie šimtą litų.
Kaip pastebėjo finansų analitikai, ekonomistai, politologai, bėda − ne nauji mokesčiai ar jų forma, o tai, kad A. Kubilius pernelyg siaurai suvokia savo sprendimų įtaką plačiąja prasme.
„Nesinori sakyti, kad tai valdžios bukumas. Greičiau trumparegiškumas arba ribotumas. Gali būti ir privalomojo sveikatos draudimo, ir automobilių mokestis, tačiau tam reikia ruoštis, pademonstruoti, kad tai tikrai bus efektyvu ir, kas svarbiausia, užtikrinti mokesčio surinkimą. Kalbant apie automobilių mokestį, akivaizdu, kad verslas arba jo nemokės, o jei nemokės, niekas tų nemokančiųjų nesukontroliuos. Kam skelbti tokį mokestį, jei negali užtikrinti jo vienodo interpretavimo ir supratimo, juolab – surinkimo?“ – klausė S. Jakeliūnas. Anot jo, idiotiški ne A. Kubiliaus siūlomi mokesčiai, bet jų pagrindimas.
Visų skylių neužkimši
Ministras pirmininkas dažnai žvalgosi į Skandinaviją, tačiau, pavyzdžiui, Danijoje, kur labai dideli mokesčiai, visuomenė pasitiki, kad surinkti mokesčiai bus panaudojami optimaliai.
Ekonomikos profesorius Romas Lazutka mano, kad galimos pajamos iš NT ir „žaliojo“ mokesčio būtų „smulkmena“ kamšant milijardus siekiančias šalies biudžeto skyles. Tuo tarpu gyventojams užkrauti nauji mokesčiai padarytų „labai didžiulę skriaudą.“
„Iš principo NT mokestis yra reikalingas, bet turiu didelių abejonių dėl jo įvedimo laiko ir struktūros. Kas turėtų mokėti, kokio dydžio mokestį, kokiems objektams jis būtų taikomas, kokios pasekmės NT nuomos ir pardavimo rinkai. Finansų ministerija turėtų pateikti siūlymus visuomenei apsvarstyti. Tada tegul išklauso ir sprendžia, nes dabar iš tų penkių pateiktų variantų nėra ką svarstyti, kadangi jie yra labai skirtingi ir kiekvienas jų labai abstrakčiai nusakytas“, – aiškino R. Lazutka.
Bolševikinė valstybė
„Lietuva darosi bolševikine valstybe, o bolševikai išgyvena iki to laiko, kol gali dalyti svetimus pinigus“, – kalbėdamas apie vyriausybės finansų politiką, ironizavo vienas turtingiausių Lietuvos žmonių verslininkas Benas Gudelis. Pasak jo, kalbėti apie kvailiausius A. Kubiliaus sugalvotus mokesčius nėra net prasmės, mat jų „tiek daug, jog negalima net pasakyti“.
„Ką galėtume padaryti? Gal elgtis taip, kaip daro visas pasaulis – sukurti naujų darbo vietų. Jei sukuri darbo vietą, tas žmogus moka mokesčius, o visa kita – utopija. Lietuvoje niekas nekalba apie darbo vietas, tik apie mokesčius iš jau egzistuojančiųjų. Ir dar duoda medalius tiems, kas kuria dokumentinius filmus, bet ne tiems, kurie kuria darbo vietas“, – stebėjosi B. Gudelis.
Vis dėlto jis sutiko, kad NT mokestis Lietuvoje – būtinas. „Tai –vienintelis mokestis, kurio negali pavogti. Ir tam labai prieštarauja tie, kurie yra prisivogę, prisislapstę tų žemių, namų, butų. Geriau mat pakelt PVM, kurį vagia, ir viskas bus gerai, – kalbėjo B. Gudelis. − Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Pavyzdžiui, aš negalėčiau dirbti chirurgu: nežinočiau, kaip man operuoti, o kada padaro fiziką premjeru, tai taip ir gaunasi.“
Tik faktai:
Lietuvos skolos jau siekia daugiau nei 30 mlrd. litų, arba vienam šalies gyventojui – 9 tūkst. 300 litų.
Nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos Vyriausybė ne tik atsisakė beveik visų PVM lengvatų, bet ir iki 19 proc. padidino PVM tarifą. Nuo 2009 metų rugsėjo 1-osios jis dar padidėjo iki 21 proc.
Svarstant 2009 metų valstybės biudžetą, Vyriausybė prognozavo, kad vien iš PVM gaus papildomai 930 mln. litų pajamų, tačiau realybė kitokia. 2008 metais iš PVM į valstybės biudžetą buvo surinkta 9 mlrd. 243 mln. litų pajamų, o pernai − tik 6 mlrd. 799 mln. (2 mlrd. 444 mln. litų mažiau nei užpernai).
Pagal 2009−2010 metų reitingą Lietuva iš 133 šalių pagal konkurencingumą iš 44 vietos atsidūrė 53. Lenkija buvo 53, dabar 46 vietoje. Lietuvos pramonės įmonių eksportas sumažėjo apie 75 proc.
